Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Vienas vyras buvo nužudytas 2016 metų lapkritį  Marijampolės pataisos namų kameroje – jis buvo pasmaugtas. Kitas vyras nužudytas 2018 metų gruodį tuomet veikusiame Lukiškių kalėjime, jis taip pat buvo smaugiamas. Po kelių dienų nukentėjusysis ligoninėje mirė.

Už žmogžudystę Marijampolėje D. Eriksonas buvo nuteistas kalėti 16 metų, jau tada buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Vėliau jam įvykdžius dar vieną žmogžudystę Lukiškėse, nauju nuosprendžiu skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.

Abu nužudymus įkalinimo įstaigose D. Eriksonas įvykdė su kitais nuteistaisiais, jie taip pat buvo nuteisti kalėti.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad D. Eriksonas ir Armandas Gonta, veikdami kartu, įžūliais veiksmais demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – būti laikomiems pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje, dėl chuliganiškų paskatų bendrais veiksmais tyčia nužudė T. V. Nusikaltimas buvo įvykdytas ankštoje laikino sulaikymo kameroje, auka ir smurtautojai vieni kitų nepažinojo.

D. Eriksonas Apeliacinio teismo prašė skirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, jis nusikaltimą padarė, veikdamas ne iš chuliganiškų paskatų, o paveiktas pataisos įstaigos ir Kalėjimo departamento pareigūnų veiksmų.

Darius Eriksonas. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Nukentėjusieji prašė D. Eriksonui palikti galioti įkalinimą iki gyvos galvos, nes nuteistasis D. Eriksonas jokių išvadų dėl įvykdytų nusikaltimo nepadarė, be priežasties pramogos tikslais nužudė T. V.

Nukentėjusiųjų manymu, nuteistasis kito asmens gyvybės nevertina, ją naudoja kaip savo šantažo įrankį prieš bausmių atlikimo įstaigų pareigūnus, reikalaujant pildyti jo pageidavimus, nesuderinamus su bausmių skyrimo tikslais, nustatyta bausmių atlikimo tvarka bei sąlygomis.

„Jis pavojingas visuomenei, neketina keisti savo netinkamo ir nusikalstamo elgesio. Tokią išvadą nukentėjusieji daro įvertinę, kad tiek anksčiau pataisos įstaigoje nužudydamas asmenį, tiek šiuo konkrečiu atveju nužudydamas T. V., nuteistasis D. E. siekė pademonstruoti savo viršenybę prieš juos, kankino lėtai atimdamas jiems gyvybę smaugimo būdu, šaipėsi bei tyčiojosi iš aukų, todėl jam, kaip pavojingam recidyvistui ir šaltakraujam žmogžudžiui, paskirta bausmė – laisvės atėmimas yra teisinga ir ne per griežta“, – mano nukentėjusieji.

Nukentėjusieji atkreipė dėmesį, kad, būdamas pripažintas pavojingu recidyvistu ir didžiąją gyvenimo dalį praleidęs bausmių atlikimo vietose, D. Eriksonas nededa jokių pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį.

Siekė pademonstruoti savo viršenybę, kankino lėtai atimdamas jiems gyvybę smaugimo būdu, šaipėsi bei tyčiojosi iš aukų.

„Nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta teisinga bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taip ginant viešąjį interesą ir užtikrinant kitų asmenų teisę gyventi saugioje aplinkoje“, – mano nukentėjusieji.

Apeliacinis teismas, palikdamas D. Eriksonui galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pažymėjo, kad jis anksčiau buvo 15 kartų teistas.

„Nurodytos aplinkybės rodo nuteistojo itin cinišką požiūrį į žmogaus gyvybę, taip pat itin neigiamą požiūrį tiek į teisės aktais nustatytą bausmės atlikimo tvarką, tiek ir į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, o kartu patvirtina ypatingą nuteistojo asmenybės pavojingumą. Akivaizdu ir tai, jog nuteistasis D. E. kito asmens gyvybės nevertina ir ją naudoja kaip įrankį prieš bausmių atlikimo įstaigų pareigūnus, reikalaujant pildyti jo įgeidžius, nesuderinamus su nustatyta bausmių atlikimo tvarka ir sąlygomis“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje.

Teisėjai mano, kad bylos duomenys neabejotinai pagrindžia išvadą, jog D. Eriksonas yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma, paskirta bausmė yra teisinga.

2018 metais, Apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl D. Eriksono įvykdyto nužudymo Marijampolės pataisos namuose, vyras prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo – šio nužudytojo tėvui priteista sumokėti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis siūlė šią sumą priteisti iš pataisos namų ar Kalėjimų departamento, nes esą buvo informavęs šias įstaigas apie savo ketinimus ką nors nužudyti, o jos nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią tokiems ketinimams. D. Eriksonas sako reikalavęs jį perkelti į kitą įkalinimo įstaigą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija tokius D. Eriksono skundo teiginius įvertino kaip jo siekį bent iš dalies pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, dalį atsakomybės perkeliant kitiems asmenims bei norą padėti nusikaltimo bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės. D. Eriksonas kaltę dėl kito kalinio nužudymo bandė prisiimti vienas, tačiau teismas nusprendė, jog dėl Rimanto S. nužudymo kaltas ir Artūras Andriukaitis.

Kauno apygardos teismas D. Eriksoną už necenzūrinių žodžių vartojimą buvo pašalinęs iš posėdžių salės.

Byloje liudytoju apklaustas nuteistasis pasakojo, kad jis buvo nubaustas drausmine tvarka ir uždarytas į kamerų tipo patalpą, joje taip pat buvo trys nuteistieji, tarp jų nužudytasis Rimantas S, A. Andriukaitis, vėliau į šią patalpą buvo atvestas ir D. Eriksonas. Pasak liudytojo, dieną prieš įvykį D. Eriksonas reiškė nepasitenkinimą pataisos namų administracijos veiksmais, kad buvo įtrauktas į linkusių pabėgti įskaitą, taip pat, kad netikėjo jo žodžiais, jog jis galintis ką nors užpulti.