Kauno rajono „Sirenų” komandos žaidėjų džiaugsmui nebuvo ribų, kai jos penktajame LMKL mažojo finalo mače 76:72 (19:14, 18:20, 21:19, 18:19) palaužė Šiaulių „Rūtą“ ir iškovojo čempionato bronzos medalius.

„Sirenos“ beveik visą laiką kontroliavo rungtynes, tačiau „Rūtos“ krepšininkės nuolat alsavo joms į nugarą ir baudė už kiekvieną klaidą. Įpusėjus ketvirtajam kėliniui „Sirenos“ jau buvo, regis, įgijusios saugią persvarą (67:55), tačiau „Rūta“ pakilo į lemiamą kovą ir likus žaisti 45 min. Komandas skyrė tik du taškai – 72:70. Vis dėlto „Sirenos“ neišleido pergalės iš savo rankų ir nugalėjo 76:72.

„Sirenos“ – LMKL čempionato debiutantės. Komandą globoja Kauno rajono savivaldybė, kurios vadovai ir darbuotojai buvo vieni aistringiausių sirgalių lemiamoje čempionato dvikovoje. Meras Valerijus Makūnas sakė, kad „Sirenų“ iškovoti bronzos medaliai prilygsta aukso.

Rezultatyviausios „Sirenų“ žaidėjos: Kristina Alminaitė – 27 (4 blokai, 33 naudingumo balai), Eglė Tarasevičiūtė - 13, Eglė Sarapaitė- 12, Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė - 11 (atkovojo 12 kam., 8 rezultat. perdavimai).

„Rūtos“: Sandra Baliutavičiūtė – 24 (atkovojo 11 kam., 31 naudingumo balas), Laura Svarytė - 22.


Mintys po rungtynių

Linas Šalkus, „Sirenų“ vyriausiasis treneris: „Didžiuojuosi savo merginomis, kad jos rado savyje jėgų kovoti ir, nepaisant visų mus lydėjusių negandų, sunkumų, sugebėjo užimti čempionate trečiąją vietą. Mums bronzos medaliai yra aukso vertės. Tikiuosi, žaidėjos man atleis už mano pykčius. O paskutinės rungtynės buvo labai įtemptos, sakiau merginoms, kad „Rūta“ labai gerai žaidžia išvykoje, juk nugalėjo lemiamoje ketvirtfinalio kovoje Klaipėdoje „Lemminkainen“, mus trečiajame mažojo finalo mače. Tad laukėme sunios kovos. Ir pažiūrėkite – mums įmetė 72 taškus. Padariau išvadą, kad moterų krepšinyje aikštės pranašumas duoda minusą, nes atsiranda įtampa, susikaustymas.“

Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė: „Šiandien jau nebuvome nusiteikusios išleisti pergalės iš savo rankų, ypač po to, kai laimėjome Šiauliuose ir išlyginome serijos rezultatą. O ir trenerio kritika gal komandą truputį pažadino , nors aš asmeniškai į kiekvienas rungtynes ateinu nusiteikusi kautis net ne 100, o 150 proc. Bet lemiamos rungtynės, kaip ir ankstesnės, taip pat  buvo labai sunkios, nepaisant to, kad beveik visą laiką pirmavome. Mane priešininkės asmeniškai dengė nuo pat pradžių, buvo sunku kvėpuoti, bet treneris kitoms merginoms sakė, kad nereikia tik manęs ieškoti, turi žaisti visos. Ir šiandien tai pavyko, taškus rinko visos, kurios žaidė. Kovojome išpaskutiniųjų, matėte, net kraujas pasipylė pabaigoje (buvo prakirstas antakis Indrei Keršulytei – red.past.). Bet labai džiaugiamės pergale ir iškovotais bronzos medaliais.“

Arūnas Kačerauskas, „Rūtos“ vyriausiasis treneris: „Tam tikros gynybos klaidos neleido mums džiaugtis pergale. Po paskutiniųjų rungtynių buvome truputį pakeitę gynybą ir tai nebuvo naujovė žaidėjoms, jos viską žinojo, bet, matyt, įtampa, neleido to išpildyti. Po mūsų klaidų gynyboje „Sirenos“ įmetė nemažai lengvų taškų, o esant lygiai kovai tai turi milžiniškos įtakos rezultatui. Kai atėjau gruodį į komandą, galvojau ne apie tai, kokį galutinį rezultatą galime pasiekti, o kaip pagerinti žaidimą. Labai džiaugėmės, kai patekome į atkrintamąsias varžybas, po to – kai peržengėme ketvirtfinalio barjerą. Aišku, dabar jau norėjome laimėti medalius. Manau, turėjome išnaudoti turėtą šansą namų salėje. Nepavyko. Labai nelūdime, bet pralaimėjus tokią kovą vos keliais taškais ir džiaugtis negali.“