Pabrangimas natūralu

"Manau, kad tikrai nėra taip tragiška, kad rinkoje negalima rasti šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų, todėl ir nepalaikiau siūlomų Šilumos ūkio pataisų, nes dabar galiojanti redakcija yra geresnė. Natūralu, kai įsigalioja kokios nors taisyklės ar tvarka, rinkoje įvyksta staigių pokyčių, gali atsirasti paslaugų tiekėjų stygius, o tada išaugti ir kaina vartotojams. Tačiau pati rinka tai sureguliuos", – Seimo narys Kęstutis Masiulis neįžvelgė nieko bloga, kad iš rinkos eliminavus daugybę šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų, labai pabrango ši paslauga.

Jis įsitikinęs, kad Šilumos ūkio įstatymo keisti nebūtina – esą šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugai ir toliau turėtų būti taikoma griežta kontrolė bei nemažai draudimų.

"Jei juos panaikinsime, šilumos punktus vėl prižiūrės šilumos tiekėjai. Gal netiesiogiai, bet per savo antrines įmones – to dabar daryti negalima. Taip šilumos ūkis vėl bus monopolizuotas ir mūsų tikslas – mažinti vartotojų išlaidas šildymui – liks nepasiektas", – dėstė K.Masiulis.

Paprašytas išsakyti nuomonę, ar ribojimas pasirinkti norimą šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją nėra vartotojų teisių pažeidimas, K.Masiulis pabrėžė, kad šilumos ūkis nėra ta sritis, kur turėtų būti taikomi laisvos rinkos principai.

"Man kyla klausimas, ar šaukiantieji, kad dabartinis Šilumos ūkio įstatymas yra geras, kad jo nereikia keisti, kad rinkoje pakanka šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų ir jie dirba kvalifikuotai, gyvena daugiabučiuose namuose, kurių gyventojams aktualus tas įstatymas. Atrodo, kad visi tie garsiai šaukiantieji gyvena individualiuose namuose ir nelabai nutuokia, kokių problemų kyla vartotojui", – garsiai samprotavo R.Žemaitaitis.

Atrinks "kiauriausius" namus

Jis neneigė, kad ir Seimo patvirtintos Šilumos ūkio įstatymo pataisos turi ne tik pliusų, bet ir minusų.

"Tačiau viena aišku, kad į jokį monopolį nebegrįžtame. Kas gali nutikti bloga, jei šilumos tiekėjas, 50-iai miesto daugiabučių tiekiantis šildymą, kituose 50-yje, kuriems netiekia, prižiūrės šildymo ir karšto vandens sistemą?" – retoriškai klausė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Jis pabrėžė, jog Šilumos ūkio įstatymo pataisa yra itin susijusi ir su renovacijos procesu. Joje numatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo metodika.

"Taip objektyviai būtų nustatomi "kiauriausi" namai. Šie įgytų teisę gauti valstybės paramą renovacijai", – pabrėžė R.Žemaitaitis. Be to, pridūrė, kad tokią analizinę gali atlikti tik kvalifikuoti šildymo sistemų prižiūrėtojai. Jų rinkoje turėtų būti kuo daugiau, tad reikia eliminuoti jų veiklą ribojančius draudimus.

Skundai – teisme

Nuo 2012 m. liepos galiojantis Šilumos ūkio įstatymas ypač didžiųjų miestų gyventojams tapo tikru galvos skausmu.

Nors juo siekta drausminti šilumos tiekėjus, kad jie esą "nedegintų" radiatorių gyventojų butuose, tai smogė antru galu.

Gyventojai nebegali laisvai pasirinkti, kas prižiūrėtų jų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas.
Neseniai Konstituciniame teisme gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar tokia įstatymo nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Sulaukusi vartotojų skundų dėl Šilumos ūkio įstatymo diskriminacinių nuostatų, tyrimą yra pradėjusi ir Valstybės kontrolė.