- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gausa: daugiausia lietuvių kalbos mokosi ukrainiečiai, kai kurie jų kursus lanko jau ne pirmą sezoną.
Tautinių kultūrų centre (TKC) mokytis lietuvių kalbos šį sezoną nusprendė per pusšimtis žmonių. Didžiąją jų dalį sudaro ukrainiečiai. Grupėse yra ir baltarusių, rusų, azerbaidžaniečių, armėnų. Visus juos motyvuoja noras integruotis į visuomenę, suprasti lietuvių kultūrą, įsidarbinti patinkančiame darbe.
Pasak TKC direktorės Jelenos Butkevičienės, iš viso yra trys grupės, jose mokosi 74 asmenys. Kursus veda mokytoja Veronika Kibickienė, finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
„Turime tik tris grupes. Labai gaila, nes poreikis yra tikrai didelis. Grupės – perpildytos. Dviejose – po 26 moksleivius, vienoje – 22. Bet yra dar daug norinčiųjų mokytis, tiesiog fiziškai nebegalėjome visų priimti, kadangi mūsų patalpos irgi turi savo ribas“, – sakė J. Butkevičienė.
Besimokančiųjų amžius – įvairus, yra moksleivių, labai nedaug garbaus amžiaus žmonių, daugiausia – darbingo amžiaus. Kursų trukmė – iki gruodžio vidurio.
„Šį sezoną dauguma – ukrainiečiai, bet atsirado ir kitų, yra ir baltarusių, rusų, kurie atvyko į Lietuvą, nes nesutinka su režimu ir politika, kuri yra Rusijoje. Taip pat yra armėnų, azerbaidžaniečių. Bet, aišku, daugumą sudaro ukrainiečiai, kadangi jų yra ir daugiausiai atvykusių“, – pažymėjo direktorė.
Anot J. Butkevičienės, yra ukrainiečių, kurie, išmokę lietuvių kalbą, įsidarbino vaistinėse, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ir kitose vietose, tačiau vis tiek ateina į kursus tam, kad įgytų dar daugiau praktikos ir žinių.
„Vienas svarbiausių dalykų – gebėti bendrauti, orientuotis aplinkoje ir girdint žodį jį identifikuoti, suprasti, apie ką kalbama. Aišku, svarbiausias dalykas – integracija, bet taip pat labai svarbu ir dėl darbo, ir dėl to, kad jau greitai jiems reikės laikyti egzaminus ir gauti sertifikatą, kad išlaikė ir moka kalbėti valstybine lietuvių kalba“, – tikino J. Butkevičienė.
TKC direktorė pasakojo, kad ukrainiečiai, mokydamiesi lietuvių kalbos, dažnai ieško atitikmenų savo gimtojoje kalboje. Nemažai jų ir randa. Pavyzdžiui, „miestas“ ukrainietiškai „misto“, „kišenė“ – „kišeniu“, „dėkoju“ – „dekuju“.
„Paskutinę kursų dieną jie visi pasipuošia gražiais rūbais. Kai kurie sako, kad tokio drabužio nevilkėjo dvejus metus, bet apsirengė būtent tai dienai, nes norėjo pasijusti šventiškai. Jie sureikšmina pirmąsias pamokas, ateina su gėlėmis mokytojai, o paskutinę pamoką mokytoja taip pat be gėlių neišeina. Labai šiltas bendravimas. Tie kursai atlieka ir socialinę pagalbą, nes jie randa tarpusavio ryšį“, – kalbėjo J. Butkevičienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Protestas prieš rusiško bale...
-
Koalicinės tarybos posėdis V...
-
Baltijos šalių energetinės ...
-
Konservatorių partijos pirmin...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Ursula von der Leyen susitiko ...
-
Valstybinio apdovanojimo įtei...
-
Europos moterų krepšinio če...
-
Konferencija „Kritinės ener...
-
Susitiko Lietuvos, Lenkijos, E...
-
Pagrindinis naujos Lietuvos jūrų muziejaus knygos herojus – Nemunas ir jo žmonėsLietuvos jūrų muziejus, tęsdamas skaitytojų itin vertinamą atsiminimų seriją, parengė ir išleido leidinį ,,Nemuno žmonės 1918–1945 m. Laivai ir skaičiai, laiškai ir liudijimai“. Prie jos daugiau nei dvejus metus darbavosi ...
-
Meras akcentuoja tilto į Neringą būtinybę: be jo laukia labai niūri ateitisMetų pradžioje tilto per Kuršių neriją idėją iškėlęs Neringos meras Darius Jasaitis tikina, jog dėl itin prastos keltų transporto sistemos bei darbuotojų trūkumo gyvenimas Neringoje tampa itin dideliu iššūkiu. Mero teig...
-
Veiviržėnų kultūros centro rekonstrukcija: jau ieškomas rangovasVeiviržėnų kultūros centras netrukus sulauks esminių pokyčių – paskelbtas rangos darbų konkursas, kuriuo siekiama rasti patikimą rangovą šio svarbaus projekto įgyvendinimui. ...
-
Jūrinio vėjo parkai: naujos galimybės Klaipėdos krašto verslams, uostų plėtrai ir gyventojamsLietuvos pajūryje atsiveria naujos galimybės, galinčios ne tik užtikrinti mūsų šaliai reikiamą elektros energijos gamybą, bet ir tapti regiono ekonomikos augimo pagrindu. Jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtra nėra vien tik žingsnis žalios...
-
Imasi griežtų priemonių: nutarta drausminti gudraujančius gyventojusKretinga imasi drausminti nemokančius už šiukšles. Jeigu namo ar buto savininkai neįrodys, kad jų būstas negyvenamas, teks mokėti maksimalų mokestį, skaičiuojamą net šešiems asmenims. Komunalininkai skaičiuoja, kad rajone...
-
Susirūpinti prastėjančia klausa priverčia ir eismo įvykisBloga klausa vyresnio amžiaus žmonėms yra viena svarbiausių lėtinių problemų. Kai kurie pacientai prastėjančia klausa susirūpina tik patekę į eismo įvykį. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytojas, otochirurg...
-
Miestas telkiasi sudėtingai kovai: moksleivių priklausomybes vadina pasauline pandemijaKlaipėdos miesto siekiamybė – nulinė tolerancija žalingiems įpročiams, plintantiems tarp jaunų žmonių. Šiai sudėtingai kovai miestas telkia partnerius – švietimo, policijos, sveikatos, socialinių paslaugų, nevyriausybinio ...
-
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis švietimo srityjeKlaipėdos rajono savivaldybė turės kompensuoti ūkio išlaidas už rajono teritorijoje gyvenančius vaikus, lankančius Klaipėdos miesto biudžetines švietimo ir sporto įstaigas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, skelbia uos...
-
Teismas: Klaipėdos valdžia už sankryžos remontą „Rivonai“ neturi mokėti dar 3,5 mln. eurųMažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ iš Klaipėdos valdžios per teismą nepavyko išsireikalauti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos remonto darbus. ...
-
Griautiname pastate Juodkrantėje gyvenantiems sutuoktiniams priteisė 16 tūkst. eurųNeteisėtai Juodkrantėje pastatytame ir griautinu pripažintame jachtininkų viešbutyje turtą įsigijusiems sutuoktiniams Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) iš Lietuvos priteisė per 16 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos. ...