Kryžių nuplėšė nuo antkapio?

Pajūrio regioninio parko teritorijoje augantis juodalksnis, pasak šio parko direkcijos ekologo Erlando Paplauskio, byloja sovietinių karių dvasinį skurdą.

"Dar tuomet, kai tik buvau pradėjęs dirbti parke, Laimutis Kondratas parodė Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje va tokį pokštą. Galvojau, kad medis augo ir iškėlė kryžių į padanges. Pasirodo, karinio poligono laikais sovietų orkai nurovė nuo kapo kryžių su antkapiu ir įkėlė "dembeliui" (demobilizacijai) pažymėti", – pasakojo E.Paplauskis.

Šventė demobilizaciją

Pajūrio juostoje buvo daug karinių dalinių. Pasienio ruožą saugojo sovietų kariuomenė.

"Dembeliu" buvo vadinamas tas karys, kuriam iki demobilizacijos būdavo likęs pusmetis. O tai sovietiniams kariams buvo proga švęsti. Tai jie darė savaip. Aplink, kituose medžiuose, buvo daugiau tų kryžių, tik medinių, sukaltų iš lentų. Sovietų kariai kai kur buvo prikalę metalinius dubenėlius ir šaukštus vietoje nukryžiuotojo Kristaus figūrėlės. Po apačia buvo išraižytas šūkis – "nezabudu rodinu, mat rodnuju" (nepamiršiu tėvynės ir motinos)", – 1999 m. fotografijoje užfiksuotą vaizdą prisiminė E.Paplauskis.

Sovietų kariai kai kur buvo prikalę metalinius dubenėlius ir šaukštus vietoje nukryžiuotojo Kristaus figūrėlės.

Medinės raketos pakelėje

Sovietmečiu Klaipėdoje ir visame pajūryje buvo 29 kariniai objektai. Pačioje Klaipėdoje stovėjo 3-ioji kranto apsaugos divizija su pasienio bei oro apsaugos kariniais daliniais.

Baltijos jūros laivynas turėjo savo padalinių, skirtų jūros stebėjimui.

Klaipėdos rajono teritorijoje buvo 16 karinių dalinių. Nemirsetoje buvo įsikūręs pasienio mokymo centras, krantų apsaugos divizijos taktinio mokymo centras. Nemirsetoje veikė radiolokacinė kuopa.

"Yra liudininkų, kurie pasakojo, kad Dargužių kaimo ribose esantis betoninis įtvirtinimas žemėje galėjo būti skirtas sunkiųjų pabūklų technikai. Technika galėjo būti skirta raketų paleidimui. Tačiau kiek toliau, aplinkiniams matomoje vietoje, stovėjo medinės raketos, nudažytos ryškiomis spalvomis. Vaikystėje teko matyti šias medines imitacijas. Spėju, kad jos buvo skirtos suklaidinimui", – prisiminė E.Paplauskis.

Į Karklę nebuvo taip paprasta anuomet patekti. Į ją vedė du žvyrkeliai.

"Buvo įrengti atitvarai skersai kelio, prie jų stovėjo kareiviai. Kartais jie kažkur pradingdavo, net ir karinė tarnyba sovietmečiu buvo vykdoma aplaidžiai. Įvažiuodamas į kontroliuojamą teritoriją turėjai parodyti leidimą, kareivis galėdavo klausti, kur ir ko važinėji pajūriu. Mes lankydavome gimines. Kai buvau vaikas, buvo įdomu pasižiūrėti į tas medines raketas", – prisiminė E.Paplauskis.