- Ieva Liškevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl jūs tai darote? Tokio klausimo itin dažnai sulaukiantys alpinistai tik šypsosi – vieno ir tikslaus atsakymo nėra.
Pavojingose ir brangiose ekspedicijose entuziastai praleidžia kelias savaites ar net mėnesius, nors pasiekti tikslą pavyksta toli gražu ne visiems. Kaip teigia Sniegynų tigro vardą pelnęs Saulius Damulevičius, geriau daug kartų grįžti, negu vieną – negrįžti.
Žino tik du kalnus
Sunki aklimatizacija, permainingi orai, kaustantis šaltis, sniego lavinos, skaudžios bičiulių netektys.
Kalnuose kasmet žūva net ir patyrę alpinistai. Tačiau didžiausiems entuziastams visa tai – ne kliūtis vėl leistis į avantiūrą.
"Kai tik susidomėjau alpinizmu, draugai manęs klausdavo, kada kopsiu į Everestą ar Monblaną. Dažniausiai lietuviai žino tik šiuos du kalnus. Ir jie kai kuriems alpinistams visiškai neimponuoja, nes domina kiti dalykai, pavyzdžiui, uolų, ledo laipiojimas arba techninis alpinizmas. Tai labai skiriasi nuo aukštutinio kopimo", – pasakojo geriausiu 2015-ųjų Lietuvos alpinistu pripažintas S.Damulevičius.
33-ejų vyras per keletą metų įveikė Ismailo Somoni, E.Korženevskajos, Avicenos, Chan Tengri ir Pergalės viršūnes.
Į penkias aukščiausias buvusios Sovietų Sąjungos Centrinėje Azijoje esančias daugiau nei 7 tūkst. m kalnynų viršukalnes įkopusiam alpinistui suteikiamas Sniegynų tigro vardas. Kartu su titulu jis gauna tai patvirtinantį ženklelį.
627-as Sniegynų tigras
Tokių ženklelių nėra daug. Ilgiau nei dešimtmetį kopiantis S.Damulevičius pernai atsiėmė paskutinįjį tais metais – 627-ąjį. Šiuo metu jis – ketvirtas "tigras" Lietuvoje.
"Iki šiol šias penkias viršūnes yra įveikę mažiau nei 400 žmonių visame pasaulyje. Keičiantis reikalavimams tam tikru laiku nebuvo galima kopti į Pergalę ar Chan Tengrį. Dabar keliai atviri, tačiau į juos lipa tik patyrę žmonės", – tikino vyras.
Į ekspedicijas alpinistai paprastai leidžiasi trims keturioms savaitėms.
S.Damulevičiaus žodžiais, vien aklimatizacija septynių kilometrų aukštyje, priklausomai nuo organizmo, gali trukti apie dvi savaites su trupučiu.
Šis užsiėmimas reikalauja gero techninio, fizinio ir psichologinio pasiruošimo.
"Per tiek metų būta visko. Esu nugarmėjęs žemyn, čiuožęs šlaitais šešių kilometrų aukštyje, ir, kai atrodė, kad kūnas pasiduoda, o prieš akis praskrieja visas gyvenimas, staiga pamatai tai, kas tave motyvuoja čia likti. Pajauti, kad esi rankomis įsikibęs į šlaitą. Tokiems dalykams turi būti pasiruošęs", – su užsidegimu pasakojo S.Damulevičius.
Praėjusių metų liepą ir rugpjūtį alpinistas dalyvavo fiziškai vienoje sunkiausių savo ekspedicijų, kai įkopė į šiauriausius ir pavojingiausius pasaulio septyniatūkstantininkus – Chan Tengrio ir Pergalės viršukalnes.
35 dienos ant ledyno
Be laiko, sugaišto skrydžiams ir pervežimams, S.Damulevičius 35 dienas praleido ant ledyno.
"Šis kalnas diktuoja savo sąlygas. Ne tu, o būtent jis sprendžia – gali užlipti ar ne. Ne veltui čia žuvo apie šimtas žmonių, įlipo – 400 per visą istoriją. Pergalė neduoda daugiau nei dviejų ar trijų gerų dienų iš eilės", – kalbėjo entuziastas
Rodydamas nuotraukas iš savo ekspedicijų Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas S.Damulevičius šypsojosi: "Na kaip galima praleisti tokį grožį?"
Kalnų ligą S.Damulevičius paveldėjo iš tėvo ir gero jo draugo, bendražygio alpinisto Dainiaus Makausko, kuris buvo pirmasis Sniegynų tigras Baltijos valstybėse, priklausė Sovietų Sąjungos alpinistų rinktinei.
"Tėvas jį vadino žymiausiu Lietuvos alpinistu. Tuo metu jo pasiekimai buvo įspūdingi, įvertinant, kad į ekspedicijas leisdavosi su gana primityvia įranga: patys siuvosi kelnes, kuprines, palapines iš parašiutinės medžiagos. D.Makauskas buvo pirmasis lietuvis, įkopęs į vieną aukščiausių pasaulio kalnų – aštuoniatūkstantininką Daulagyrį Himalajuose. Tačiau taip ir negrįžo. Leisdamasis žemyn sustojo, norėdamas pailsėti. Nuo to laiko Dainiaus niekas nematė. Vėliau lietuviai daugiau niekada neįkopė į Daulagyrį. Tiesa, 2008-aisiais bandė, tačiau nesėkmingai. Dainius liko legenda", – pasakojo vyras.
Žingsnis iki išsekimo
Alpinistas, keliautojas, fotografas S.Damulevičius taip pat dirba investicijų valdymo srityje, yra verslo konsultantas.
Prieš daugiau nei dešimtmetį jis pradėjo nuo techninio alpinizmo, tačiau vyrui nuolat magėjo išbandyti aukštį.
"Aukštuminiame alpinizme svarbu ne tik technika, geras savęs ir aplinkos supratimas, dar yra daugybė kitų dalykų. Prisideda ir aukščio nuovargis. Iki šiol nėra iki galo ištirta, kaip tai veikia žmogaus organizmą. Kai kurie mūsų yra genetiškai užprogramuoti, todėl negali pakilti aukščiau nei 5–6 km. Pats save tikrinau vis keldamas kartelę", – šypsojosi keliautojas.
2007-ais jam pavyko įkopti į Lenino viršūnę, kurią pasirinko neatsitiktinai. Nors techniškai ji – lengviausia, tačiau, anot S.Damulevičiaus, pernelyg nuvertinama.
Šis kalnas yra matęs pačių didžiausių tragedijų alpinizmo istorijoje. Dar praėjusiame amžiuje žemės drebėjimo sukelta didžiulė lavina pasiglemžė daugia nei pusės šimto žmonių gyvybes.
Tarp jų buvo ir vienas klaipėdietis bei Sovietų Sąjungos moterų rinktinės narės.
"Čia žūva daugiausia žmonių, nes kopia nepatyrę alpinistai. Šiemet, rodos, aštuoni sukrito į plyšius. Net ir keli mūsų ekspedicijos nariai, trūkus kraujagyslėms akyse, dalinai prarado regėjimą. Tad nėra tokio dalyko kaip lengvas septyniatūkstantininkas. Kartais užtenka penkių žingsnių iki visiško išsekimo, o keliasdešimt metrų gali kopti valandą ar net dvi. Ten, aukštai, – labai sausas oras, ima trūkti deguonies. Tokiame aukštyje žmonės net pradeda regėti haliucinacijas, nors pats tuo ir netikiu", – atviravo entuziastas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangos senojoje gimnazijoje atnaujintas stadionas ir sutvarkytas vidinis kiemelis
Palangos senojoje gimnazijoje antradienį oficialiai atidarytas atnaujintas mokyklos stadionas ir sutvarkytas vidinis kiemelis, pranešė Palangos savivaldybė. ...
-
Klaipėdoje prisišvartavo Prancūzijos fregata „La Fayette“4
Spalio 1–5 d. Klaipėdoje lankosi Prancūzijos karinio jūrų laivyno fregata „La Fayette“ (F710), pranešė Lietuvos kariuomenė. Užduotis Baltijos jūroje šiuo metu vykdanti „La Fayette“ klasės fregata šiuo...
-
Palangos alėjai – skautų lyderio vardas2
Palangoje vėl bus skautų įkūrėjo Roberto Baden-Powello vardu pavadinta alėja. Tokį sprendimą priėmė kurorto taryba. R. Baden-Povelio alėjos vardas suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno gatvės ruožui nuo Meilės alėjos iki Birutės alėjos. ...
-
Saulės elektrinių populiarumas blėsta?3
Uostamiestyje saulės elektrinių ant daugiabučių namų, ugdymo ar kitų įstaigų pastatų fasadų, stogų labai sparčiai nedaugėja, tačiau jų nauda įsirengusiesiems – akivaizdi. Neatmetama galimybė, kad kitąmet atsiradus kvietimams įrengti sa...
-
Uostamiestyje – iškilminga ceremonija4
Pirmadienio vidurdienį į uostamiestį atvyko šimtai uniformuotų kareivių – Klaipėdos universiteto aikštėje įvyko Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadų pasikeitimas....
-
Žuvusio šokėjo gedi ir klaipėdiečiai: vaikino ryžtas imti ginklą buvo gilus ir tvirtas
Karas, už tūkstančio kilometrų daužantis likimus, mus, klaipėdiečius, ypač skausmingai paliečia tada, kai sužinome apie pažįstamo žmogaus netektį. To, kurio šypsena, kalbą ar darbus prisimename. ...
-
„Tavo idėja“: lapkritį Klaipėdos rajono gyventojai galės balsuoti už labiausiai patikusias idėjas
Du mėnesius trukęs gyventojų idėjų priėmimas – baigėsi. Šiais metais iš viso sulaukta 32-jų idėjų, kurių bendra vertė – daugiau kaip du milijonai eurų. Spalį vyks pateiktų idėjų vertinimas, o jau lapkritį Klaipėdos ...
-
Klaipėdos Atgimimo aikštė – užminuota: tai, kas rasta, yra labai pavojinga13
Klaipėdos Atgimimo aikštę ruošiant renovacijai, atidengtas didelis kiekis Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenų. Tiek vokiški, tiek ir sovietų sprogmenys paslėpti atkastuose pastatų pamatuose. Dalis jų – su sprogdikliais, t...
-
KRATC informuoja: Klaipėdoje keičiami maisto atliekų surinkimo iš individualių valdų grafikai
Nuo 2024 m. rugsėjo 30 dienos maisto atliekos iš Klaipėdos miesto individualių valdų bus surenkamos kitu grafiku, bet ištuštinimo dažnumas nesikeis. Kaip ir iki šiol, maisto atliekos Klaipėdoje bus surenkamos kartą per savait...
-
Tradicija tęsiasi: kviečiama registruotis „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkursui
Šiemet jau vienuoliktą kartą skelbiamas konkursas „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijai“ gauti, kuriame bus išrinktas dar vienas talentingas jaunosios kartos atstovas, prisidedantis prie Klaipėdos ir pajūrio region...