- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Taip nebūna, kad, dar vaikui negimus, jam beveik jau imamos kabinti ministro regalijos. Tačiau uoste, pasirodo, taip daryti galima.
Išpūsta nauda?
Jau kelerius metus kalbama apie tai, kad pietinėje uosto dalyje – apie 11 kilometrų nuo uosto vartų – tolimiausiame uosto taške bus sukurtas Lietuvos ekonomikos stebuklas.
Pateikiama, kad 100 hektarų teritorija prie Kiaulės Nugaros duos Lietuvai milijardinę naudą.
Jeigu 100 hektarų neš milijardus, tai ko verta likusi beveik 558 hektarų uosto dalis su beveik 25 kilometrais krantinių ir beveik 880 hektarų vidine akvatorija? Ypač turint galvoje tai, kad, naudojant ją, valstybei dividendais kasmet sumokama tik iki 35 mln. eurų?
Akivaizdu, jog Klaipėdos uosto pietinės dalies milijardinė nauda yra išpūstas dalykas.
Anksčiau pietinės dalies uosto vystymo požiūriu pagrindiniu veiklos kriterijumi buvo įvardijama konteinerių krova ir paskirstymas. Dabar įvardijamas dar ir žaliosios energijos terminalas, ir jūrinių vėjo jėgainių komponentų gamykla, ir žaliasis laivų perdirbimas.
Žodis „žaliasis“ jau gali kelti ir atstūmimo reakciją, nes po juo tarsi pakišamos naujovės / nenaujovės, kurios rinkoje sunkiai skinasi kelią.
Tarkime, kad ir elektromobiliai. Jų gamybos apimtys pastaruoju metu pasaulyje menksta. Tai liudija ir faktas, jog net penktadaliu planuojama sumažinti „Tesla“ elektromobilių gamybos apimtis, o ir Vokietija numačiusi smarkiai mažinti elektromobilių baterijų gamybos apimtis.
Analizė: pietiniame uoste numatomų atlikti geologinių tyrimų schema. / KVJUD nuotr.
Prie konteinerių – „žalieji“ verslai
Žaliosios ekonomikos verslus Klaipėdai pietiniame uoste vystyti yra pasiūliusi rinkos studiją vykdžiusi viena JAV kompanija.
Įvardijama, kad ateityje pietiniame uoste bus vandenilio ir jo produktų eksporto terminalas. Kas tai yra ir kiek jis pavojingas? To niekas nežino, nes tokių terminalų, kaip ir paties vandenilio gamybos, bent jau Europoje dar beveik nėra.
Žaliasis laivų perdirbimo verslas yra ne kas kita, o laivų pjaustymas į metalo laužą.
Klausimas čia kyla tik vienas – ar pietiniame uoste bus pjaustomi seni laivai iš visos Europos?
Susiklostė situacija, kai Europos Bendrija uždraudžia ir baudžia laivybos kompanijas, kurios anksčiau perduodavo senus laivus apdoroti Indijos, Bangladešo ir kitų pajūrio šalių pakrančių žmonėms. Taip gimė žinomos Čitagongo, Čenajaus ir kitų Indijos vandenyno pakrantės vietovių laivų kapinės.
Iki šiol Europoje senus laivus dažniausiai apdorodavo Turkijoje.
Jei Lietuvoje, o konkrečiau prie Kiaulės Nugaros, atsiras vadinamasis žaliasis laivų perdirbimo verslas, ar tai reikš, kad visos didžiosios Europos laivybos kompanijos čia galės atgabenti ir į metalo laužą pjaustyti laivus bei užsiimti įvairiu su jais susijusių toksinių medžiagų utilizavimu?
Jūrinių jėgainių perspektyva
Realiai Klaipėdos uoste, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, jau planuojamas jūrinių vėjo jėgainių surinkimo ir krovimo terminalas.
Remiantis rinkos analize, pietinėje dalyje siūloma statyti dar ir jūrinių vėjo jėgainių komponentų gamyklą.
Viskas būtų buvusios Jūrų perkėlos teritorijoje?
O ir ar pati jūrinių vėjo jėgainių komponentų gamykla būtų naudinga? Veikiausiai taip. Ypač tuo atveju, jei Lietuvoje būtų sėkmingai įdarbinti piliečiai iš Vidurinės Azijos, Indijos, Pakistano, nes dėl pigesnės darbo jėgos jūrinių vėjo jėgainių komponentų gamyba būtų pigesnė ir konkurencinga. Lietuvoje, netgi pajūrio zonoje, yra nedidelių metalo apdorojimo cechų, kuriuose emigrantai iš Azijos šalių Šiaurės jūros naftos platformoms gamina vamzdžių konstrukcijas.
Jūrinių vėjo jėgainių surinkimo ir krovimo terminalas iš esmės būtų trumpalaikis projektas – tik tam laikui, kol Lietuva pastatys vėjo jėgainių parkus jūroje.
Bus atliekami pietinės uosto dalies inžineriniai ir geologiniai tyrimai, kurių reikia krantinių statybos ir gilinimo darbų projektams.
Iškalbingas faktas yra ir tai, kad daugelis šalių, įskaitant ir kaimynines – Lenkiją, Latviją, Estiją, jau yra suplanavusios, kur savo šalies uostuose įsirengs jūrinių vėjo jėgainių surinkimo ir krovimo terminalus.
Ne atsitiktinai jau buvo įvardinta, kad jūrinių vėjo jėgainių surinkimo ir krovimo terminalas, kai baigsis Lietuvos vėjo jėgainių parkų statyba jūroje, bus transformuojamas į konteinerių terminalo plotus.
Vykdys geologinius tyrimus
Iš tiesų Klaipėdos uosto pietinė dalis dar net nepradėta statyti.
Po rinkos analizės studijos, kuri kelia abejonių ir dėl, kaip galima įtarti, išpūstų išlaidų, ir dėl „žaliųjų“ verslų, netrukus prasidės kitas etapas.
Bus atliekami pietinės uosto dalies inžineriniai, geologiniai ir geotechniniai tyrimai. Bent šiuo metu skelbiamas tokių tyrimų konkursas.
Šie tyrimai bus reikalingi tam, kad būtų parengti krantinių statybos ir gilinimo darbų projektai.
Būsimojo pietinio uosto dalyje planuojama paimti mėginius iš beveik 60 gręžinių nuo 18 iki 35,5 metro gylyje.
Dar 10 gręžinių iki 35,5 metro gylio bus išgręžti ir Kiaulės Nugaros saloje.
Tai gali reikšti, kad ateityje šios salos nebeliks, ji taps tiesiog Klaipėdos pietinio uosto dalimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruošiamasi Klaipėdos centrinio pašto rekonstrukcijai: vyks keturiais etapais4
Ruošiantis sutvarkyti ir atnaujinti 19-ojo amžiaus pabaigoje statytą Klaipėdos centrinio pašto statinių kompleksą, jo savininkas – Kultūros infrastruktūros centras (KIC) ieško, kas parengs rekonstrukcijos projektą. ...
-
Lietus nesugadino Joninių Klaipėdoje5
Klaipėdiečiai šiemet Jonines švenčia šeštadienį, birželio 22-ąją. Saulė savo piką pasiekė prieš dvi dienas, todėl ir ši naktis bus trumpiausia metuose. Jonai, Janinos, Janytės, Janiai ir Džonai šį ...
-
Daugiau šviesos Klaipėdos pakraščiuose4
Šiemet UAB „Klaipėdos paslaugos“ savo lėšomis atnaujino gatvių šviestuvus uostamiesčio nuošalesniuose kvartaluose: Rimkuose, Tauralaukyje, Giruliuose bei ant Mokyklos g. tilto per Dangės upę. Vos per kelis mėnesiu...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžių
Vasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...
-
Vakarų Lietuvoje prasideda Karo policijos pratybos, jose – keli šimtai sąjungininkų5
Vakarų Lietuvoje šeštadienį prasideda karo policijos pratybos „Šerifas 2024“, jose dalyvaus virš 300 karių iš septynių NATO valstybių. ...
-
Keli švarūs patarimai poilsiaujantiems prie jūros1
Dar ne taip seniai Lietuvoje pajūrio kurortuose Joninės būdavo laikomos vasaros sezono pradžia, nes po jų įsivyraudavo šilti orai. Bet šiemet vasara mus visus netikėtu karščiu užklupo dar gegužę ir pajūris kiekvieną savaitgal...
-
Klaipėda ruošiasi finaliniam iššūkiui: prasideda paskutinis hidraulinių bandymų etapas
Uostamiesčio šilumos trasos atlaikė penkis bandymų etapus, o dabar ruošiamasi finišui. Birželio 17–18 d. penktojo etapo metu vamzdynų bandymai buvo atlikti dalyje Debreceno, Alksnynės, Žardininkų bei Jūrininkų mikrorajonų....
-
Palangos gelbėtojams – išskirtinė įranga6
Palangos gelbėtojai jau turi naują įrangą – pagal šiuolaikines technologijas pagamintus keturračius ir beveik 4 tūkst. eurų kainavusią nakties paieškos kamerą, kuri žmogaus buvimo vietą jūroje nustatyti gali tiek naktį, tiek di...
-
Švęsti Joninių – į Latvijos pajūrį27
Vasarvidžio, Joninių, Rasos vardais vadinamos šventės metu būtina šokti, dainuoti ar bent jau bendrauti prie laužo laukiant aušros. Kaip trumpiausią metų naktį švenčia latviai? Kam įdomu, gali patys prisijungti prie mūs...
-
Šalia „Meridiano“ – remonto darbai
Kairiajame Dangės krante pradėti krantinės tarp Biržos tilto ir naujai įrengto pėsčiųjų ir dviračių tako remonto darbai. Juos numatoma pabaigti šį rudenį. Taip pat bus atnaujinta dalis „Meridiano“ skvero. ...