Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vyriausioji specialistė Rasmina Beniušienė nurodė, kad Klaipėdoje priedangoms parinktos trys požeminės perėjos.

Naujos Baltijos prospekto estakados, jos bendras plotas – 459 m², pavojaus atveju joje tilptų 306 gyventojai, taip pat po Šilutės pl., jos plotas – 87 m², talpintų 58 gyventojus, o Vingio požeminės perėjos plotas 80 m², ši perėja talpintų 53 gyventojus.

Iš viso šiose perėjose galėtų pasislėpti 417 gyventojų.

„Patalpa, suteikianti galimybę trumpą laiko tarpą (kelias valandas) išvengti pavojaus gyvybei ar sveikatai, kilus oro pavojui, apsisaugoti nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo iš orlaivių, raketomis, artilerijomis, taip pat sauganti nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų. Asmeniui skiriama 1,5 m² bendrojo patalpos ploto. Iki šios dienos Klaipėdoje parinkta 90 priedangų, kuriose galėtų tilpti apie 31 tūkst. gyventojų“, – sakė R. Beniušienė.

Pasak jos, savivaldybės administracijos sudaryta komisija nuolat ieško naujų vietų priedangoms parinkti.

„Priedanga ir slėptuvė nėra tas pats. Priedangai keliama mažiau reikalavimų. Slėptuvių mieste nėra. Pačių gyventojų susidomėjimas, kur būtų galima įrengti priedangą, yra išaugęs, tai kartais kreipiasi ir pasiūlo jų manymu tinkamą patalpą (rūsį)“, – pasakojo pašnekovė.

Tačiau kyla klausimas, ar senos statybos požeminės perėjos atlaikytų didelius sprogimus?

„Virš jų važiuoja transporto priemonės, tad apkrova didelė. Aišku, priklausytų nuo sprogimo, kokio jis galingumo, bet manau, kad būtų kažkiek saugu. Pastatai kažkurie sugriūtų, bet požeminėje perėjoje sprogimas būtų kažkiek atlaikomas. Tik, kad joje nėra atsparių sprogimui durų, kokios įrengiamos slėptuvėse. Yra išleistas naujas statybos reglamentas – statant naujus pastatus, reikėtų įrengti ir priedangas. O mes šiuo metu atrenkame tai, ką turime, iš to laikmečio kada buvo pastatyti rūsiai, perėjos“, – kalbėjo R. Beniušienė.