Kritika dėl perduodamo pastato

Jau parengtas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį iš Klaipėdos miesto savivaldybės bus paimtas 954 kv. m pastatas šalia piliavietės ir perduotas Lietuvos kariuomenei.

Iki šiol pastatą šalia piliavietės valdė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Pagal Klaipėdos miesto strateginės plėtros planą šioje buvo ketinama atkurti vakarinę kurtiną, o nenaudojamame pastate – jūrinės tematikos centrą.

Verta priminti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2022 m. rugsėjo 15 d. sutiko perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės turtą Lietuvos kariuomenei. Už tai buvo pasipylusi dalies tarybos narių kritika. Sutikimas buvo priimtas neatsiklausus jūrinės bendruomenės nuomonės. Prie Klaipėdos miesto tarybos veikia Jūrinės kultūros koordinacinė taryba. Jai šis klausimas nebuvo pateiktas svarstyti.

Klaipėda, nors ir uostamiestis, jūrinės kultūros tematikai skiria per mažai dėmesio.

Klaipėda, nors ir uostamiestis, jūrinės kultūros tematikai skiria per mažai dėmesio. Labai dažnai miestas lengva ranka kitiems atiduoda tai, kas stiprintų pačios Klaipėdos jūrinį identitetą.

Abejonių sukėlė ir tai, kad Lietuvos kariuomenė nori žengti į tą vietą, kuri klaipėdiečiams yra itin brangi. Iš esmės nuo Klaipėdos piliavietės prasidėjo miesto istorija. Verta priminti, kad Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1 d., kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Edelhardo susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias.

Pastatas: šis statinys, kurį Vyriausybė perduos kariškiams, pagal dydį bus pritaikytas Lietuvos kariuomenės kapelionatų reikmėms, sielovados apeigoms atlikti. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ant Ukrainos karo bangos

Iš tiesų, vertėtų suabejoti, ar kiekvienam klaipėdiečiui brangioje ir šventoje istorinėje vietoje šalia piliavietės turi būti karinis objektas.

Istorinės vietos militarizavimas atrodytų šventvagiškai. Netgi primintų sovietinius laikus, kai anuometinė raudonoji kariuomenė gražiausiuose pastatuose ir vietose stengdavosi įkurti karininkų namus, klubus ir panašiai.

Aišku, kad sovietiniai karininkų namai ir jų paskirtis yra visiškai kitokia nei šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės ramovė. Ji skirta kariuomenės kultūrinėms reikmėms, jos pristatymo visuomenei tikslams.

Tačiau pats faktas, kad Lietuvos kariuomenės ramovė bus kuriama Klaipėdos miesto istorinėje širdyje, kelia abejonių, Juo labiau kad tai daroma vietoje planuoto jūrinės kultūros objekto.

Ne pats geriausias sprendimas yra ir tai, kad pastatas Lietuvos kariuomenei Klaipėdos miesto širdyje perduodamas tokiomis aplinkybėmis, kai vyksta karas Ukrainoje.

Šio karo fone Klaipėdos politikus tarsi užvaldė patriotizmo banga, ir jie pakėlė rankas už militaristinio objekto kūrimą šalia piliavietės ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus.

Lietuvos kariuomenė mūsų šalies visuomenėje turi būti matoma, gerbiama, bet ji neturi dominuoti miestui, žmonėms, turizmui svarbiose vietose.

Įkurs kariuomenės kapelionatą

Gali pasigirsti argumentas, kad Lietuvos kariuomenė iš Klaipėdos miesto perima daugiau nei 30 metų netvarkytą pastatą. Taip ir yra, net ir pati piliavietė iš Klaipėdos uosto buvo perimta baisiausiai apleista.

Ji vis labiau ir labiau gražėja, atkuriami kanalai, kurtinos, turtėja Pilies istorijos muziejus. Tikėtina, kad šalia jo bus įkurta ir istorinių laivų krantinė. Tai atkurdamas Klaipėdos miestas būtų radęs pinigų sutvarkyti ir 954 kv.m pastatą šalia piliavietės, įkurdinti Jūrinės kultūros centrą. Toks objektas šalia piliavietės, laivų, Pilies uosto būtų natūraliai įsiliejęs į bendrą aplinką.

Ar įsilies į ją kariuomenės ramovė? Bent iš šalies žvelgiant, toks objektas šalia piliavietės ir Pilies uosto atrodytų tarsi svetimas.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas yra teigęs, kad jų idėja dėl ramovės atitinka marinistinio paveldo koncepciją. Kariuomenė yra numačiusi per 2,5 mln. eurų pastatui tvarkyti. Kada pastate prasidėtų kokia nors kultūrinė veikla, kol kas neaišku, nes jo renovacija ir pasirengimas jai truktų ne vienerius metus.

Lietuvos kariuomenės Vyriausybei pateiktoje aiškinamojoje medžiagoje teigiama, kad ramovė bus skirta karių kultūriniam ir dvasiniam ugdymui užtikrinti. Pastatas pagal dydį yra tinkamas pritaikyti Lietuvos kariuomenės kapelionatų reikmėms, sielovados apeigoms atlikti. Kitaip tariant, pastate šalia piliavietės bus kuriama Lietuvos kariuomenės bažnyčia. Kyla natūralus klausimas, kur čia jūrinė kultūra? Kur kariuomenės sąlytis su visuomene?

G.Premeneckas buvo užsiminęs, kad pastate bus rengiami koncertai ir parodos, į kuriuos bus kviečiami ir miestiečiai.

Aiškinamojoje medžiagoje, kuri pateikta Vyriausybei, teigiama, kad "pastatas yra toje vietoje, kur rengiamos pagrindinės Lietuvos kariuomenės rikiuotės. Aiškinama, kad šio statinio istorinė paskirtis susijusi su marinistiniu paveldu, o greta esantys pilies fragmentai – su karyba. Kariškiai žada, kad atlikdami kapitalinį remontą išlaikys pastato autentiškumą, o jo vidines erdves naudos ir Klaipėdos miesto istorinėms ekspozicijoms bei kitoms parodoms rengti. Kariškiai žada, kad pastato neaptvers, kaip tai būna su kariniais objektais, padarys jį prieinamą visuomenei.