Pirmą kartą į Klaipėdos uostą grūdai atplukdyti Nemunu

  • Teksto dydis:

Ketvirtadienį į Klaipėdos uoste veikiančią Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją „Bega“ upine barža atgabentas 1 000 tonų grūdų krovinys ypatingas tuo, kad pirmą kartą tokio tipo krovinio transportavimui į jūrų uostą buvo panaudotas vidaus vandens kelias.

„Tai, kad vandens kelias pagaliau yra išnaudojamas lietuviškiems grūdams gabenti į uostą, yra itin reikšmingas įvykis. Jau daug metų teikdami uosto paslaugas žemės ūkio produktų augintojams, prekybininkams, įžvelgėme tokios alternatyvos potencialią paklausą, pavyzdžiui, iš tam tikrų Lietuvos regionų į jūrų uosto terminalus Nemunu baržomis gabenti eksportuojamus grūdus, o atgal iš uosto į ūkius – importuojamas trąšas ar kitas ūkininkams reikalingas prekes. Kita vertus, tokia logistika šalies keliuose gali ženkliai sumažinti sunkiojo krovininio autotransporto, o jei baržas, kaip planuojama, stumdys elektriniai stūmikai, tuomet ir ši krovinio kelio dalis bus praktiškai be emisijų“, – sakė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Pasak L. Rimkaus, dar prieš keletą metų bendrovė kartu su partneriais Lietuvos jūrinio klasterio rėmuose buvo parengę projektą, skirtą skatinti būtent tokią krovininę vidaus vandenų laivybą. Todėl džiugu, kad tai tampa realybe, o ilgamečiai partneriai – AB „Linas Agro“ – ėmėsi realių žingsnių pasinaudoti tokios logistikos teikiamomis galimybėmis.

Būtent AB „Linas Agro“ tapo pirmąja bendrove, pasirinkusia grūdų gabenimą Nemunu. Eksportui per Klaipėdos uostą skirti grūdai į baržą buvo pakrauti Jurbarke.

„Kadangi tai pirmas toks projektas Lietuvoje, mūsų logistikos ir infrastruktūros komanda dalyvavo visose pasirengimo, planavimo stadijose kartu su Vidaus vandens kelių direkcija. Sklandžiam proceso užtikrinimui tarėmės, kaip ir kokia technika grūdus pakrauti, apsaugoti nuo drėgmės gabenimo metu. Daug dėmesio skyrėme privažiavimo Jurbarke testavimui ir bandymams. Džiaugiamės sėkmingu bendradarbiavimu ir tikime, kad grūdų gabenimas šia transporto priemone suteiks papildomo konkurencingumo ne tik „Linas Agro“, bet ir vidurio Lietuvos ūkiams, saugos aplinką bei suteiks papildomo efektyvumo logistikos grandinėje, – pažymėjo AB „Linas Agro“ logistikos ir infrastruktūros direktorius Arūnas Strazdas.

Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, suteikdamas naujas galimybes krovininių srautų diversifikavimui.

„Vidaus vandens kelių direkcija savo pajėgomis pastatė didžiausią upinę baržą Baltijos šalyse, atnaujina laivyną ir siekia dalį krovinių Lietuvoje perkelti į vandens kelius, kartu sumažinti sunkiojo transporto srautus keliuose. Laivai yra ekologiškesni, saugesni ir pigesni, palyginti su kitomis transporto rūšimis – automobilių ar geležinkelių“, – sakė VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

OB

OB portretas
Kaip vatagalvius nervina pažanga :)))

Ašai

Ašai portretas
Sapnai jau pries kiek metu is Kauno plaukia konteineriai, mediena, kroviniai i Klaipeda pastate prieplauka marveleje reisiukas ir užmiršo taip bus ir cia dar pasakykite kad Alytuje barza krauna su šūdų i Klaipėda kad butu ekologiskiau

Rapolas

Rapolas portretas
Visiska nesamone. Be subsidiju - negyvuos.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių