- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įgyvendinus trąšų terminalo transformaciją, kompanijoje „Bega“ buvo išplėstos galimybės Lietuvos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų eksportui: krovinių sukaupimo pajėgumai dengtose talpyklose, poreikiui esant, gali būti padidinti nuo buvusių 400 tūkst. iki beveik 600 tūkst. t, o grūdų krovos į laivus galimybės išplėstos iki 3 laivų vienu metu, iš jų 2 – didelio tonažo. Iš JAV, Šiaurės Afrikos bei kitų tolimų rinkų importuojamos trąšos kompanijoje „Bega“ yra ne tik iškraunamos iš laivų, bet ir supakuojamos į didmaišius, kuriais pristatomos galutiniams jų gavėjams Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje. Dėl pasikeitusių geopolitinių sąlygų įvykusį logistikos ir rinkų persiskirstymą išgyvenančios Klaipėdos uosto krovos kompanijos buvo priverstos intensyviai ieškoti kelių, kaip prisitaikyti prie naujos realybės.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ 2023 m. transformavo savo terminalus taip, kad galėtų ne tik sėkmingai išnaudoti turimus krovos pajėgumus, bet ir prisidėti prie Lietuvos žemės ūkio sektoriaus galimybių ir toliau sėkmingai pasiekti eksporto rinkas bei užsitikrinti veiklos tęstinumui būtinų produktų importą.
Už tai kompanija „Bega“ šiemet buvo apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) įsteigtos nominacijos „Lietuvos metų gaminys“ aukso medaliu.
Platesnės galimybės žemės ūkiui
Pastaraisiais metais nutrūkus ne tik tranzitiniams, bet ir Lietuvos trąšų pramonės produkcijos eksporto bei žaliavų importo srautams, dalis kompanijos „Bega“ sukurtų specializuotų krovos pajėgumų tapo nebeišnaudojami pagal jų pirminę paskirtį ir buvo iškilusi rizika dėl jų prastovų.
Vis tik dėl greitų sprendimų ir tikslingai nukreiptų investicijų per 2023 m. kompanijai „Bega“ pavyko pertvarkyti trąšų eksporto terminalą taip, kad jis galėtų tarnauti ir Lietuvos žemės ūkio produktų eksporto reikmėms. Tuo tikslu buvo sumontuotos papildomos technologinės linijos, specializuoti birių krovinių apskaitos įrenginiai, tokie kaip bunkerinės svarstyklės, modifikuotos automatinės terminalų valdymo sistemos, žemės ūkio produktų sukaupimui pritaikyti sandėliai, kurių bendra talpa – arti 200 tūkst. tonų, rekonstruotas ir žemės ūkio produktų krovai pritaikytas papildomas didelio našumo laivų krautuvas ir kt. Tokiu būdu žemės ūkio produktų sukaupimo pajėgumai dengtose talpyklose, poreikiui esant, gali būti padidinti nuo buvusių 400 tūkst. iki beveik 600 tūkst. t, o grūdų krovos į laivus galimybės išplėstos iki 3 laivų vienu metu, iš jų 2 – didelio tonažo, iki 60–70 tūkst. t.
„Begos“ archyvo nuotr.
Beje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai šiemet užbaigus uosto akvatorijos ir vidinio laivybos kanalo gilinimą, prie kompanijos „Bega“ krantinių palaipsniui tvirtinamos vis didesnės laivų grimzlės, atitinkamai leisiančios priimti didesnius laivus, į kuriuos bus galima pakrauti ir 100 tūkst. t. Prieš pat Kalėdas Uosto kapitono įsakymu prie 67 krantinės buvo patvirtinta didžiausia iki šiol „Begoje“ buvusi leistina maksimali laivų grimzlė – 14,2 metro.
Pasak kompanijos „Bega“ valdybos pirmininko Aloyzo Kuzmarskio, žemės ūkio produktų krovos segmente „Bega“ bendradarbiauja su daugeliu pagrindinių Lietuvos prekybos kompanijų.
Žemės ūkio produktų krovos sukaupimo dengtose talpyklose bei krovos į laivus pajėgumų išplėtimas „Begoje“ atvėrė platesnes galimybes Lietuvos žemės ūkio produktų prekybos kompanijoms pasinaudoti uosto paslaugomis.
„Žemės ūkio produktų krovos sukaupimo dengtose talpyklose bei krovos į laivus pajėgumų išplėtimas „Begoje“ atvėrė platesnes galimybes Lietuvos žemės ūkio produktų prekybos kompanijoms pasinaudoti uosto paslaugomis“, – sakė A. Kuzmarskis.
Trąšos pakeitė kryptį
Dėl sankcijų ir kitų priežasčių nutrūkus įprastoms trąšų gamybos bei tiekimo grandinėms, tą pajautė ne tik uostas, bet ir Lietuvos ūkininkai, kurie neteko galimybės įsigyti trąšų tiek iš šalių, kurioms taikomos sankcijos, tiek vietos rinkose.
Todėl atsirado poreikis trąšų importui ir atitinkamai – logistikos bei visų jos grandžių, įskaitant jūrų uosto paslaugas, transformacijai.
Kompanijoje „Bega“ adaptavus pajėgumus, skirtus birių produktų krovai iš laivų bei jų laikinam sukaupimui, buvo sudarytos galimybės trąšų importui iš JAV, Šiaurės Afrikos bei kitų tolimų rinkų. Be to, investavus į papildomą birių krovinių pakavimo įrangą, pakavimo pajėgumus pavyko padidinti daugiau nei tris kartus: nuo 2,5 tūkst. t per parą iki 8,5 tūkst. t. Dabar kompanijoje „Bega“ supakuotos įvairios trąšos didmaišiais yra pristatomos galutiniams jų gavėjams Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje.
Ši transformacija iš esmės leido Lietuvos bei aplinkinių šalių ūkininkams apsirūpinti reikiamais produktais, o kartu iš dalies padėjo kompensuoti Klaipėdos jūrų uosto prarastus krovinių srautus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Nukentėjusiems nuo gaisro Klaipėdos daugiabutyje – savivaldybės parama
Gyventojus, nukentėjusius nuo vasarą Klaipėdoje kilusio daugiabučio namo gaisro, pasiekė savivaldybės kompensacijos už prarastą turtą, dar papildomai skirta lėšų namo stogo ir teritorijos sutvarkymui. ...
-
Audra siaubė ir Klaipėdos kapines
Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalis buvo nemenkas išbandymas Klaipėdos kapinių lankytojams. Dvi dienas siautusi audra taršė kapų papuošimus – gėlių ir apverstų žvakių buvo pilni takai, tačiau didesnių nuostoli...
-
Lapų krytis: kova su vėjo malūnais
Skveruose, parkuose, pėstiesiems skirtuose takuose apstu prikritusių rudeninių lapų. Gyventojai skundžiasi, kad nors kai kur lapai ir sugrėbti bei sudėti į maišus, ilgą laiką nebuvo išvežami. ...
-
Paplūdimiai – lyg podukros vietoje?
Šią vasarą kiekvieną dieną Klaipėdos paplūdimiuose – tiek Smiltynėje, tiek Melnragėje ir Giruliuose – apsilankydavo dešimtys tūkstančių poilsiautojų. Ir nors uostamiesčio pliažus kasmet bandoma priartinti prie europini...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Mokyklos gatvės tiltu – 50 km/val. greičiu
Vairuotojai turėtų būti atidesni važiuodami Mokyklos gatvės tiltu. Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo 50 km/val. maksimalus leistinas greitis šiame ruože. ...
-
Po Melnragėje užfiksuoto vaizdo – emocijų audra: liejosi ir pajuoka, ir pyktis16
Audringą savaitgalį nemažai uostamiesčio stichijos mėgėjų patraukė prie jūros, norėdami pasigėrėti didžiulėmis bangomis ir vėjo išdaigomis pajūryje. Vienas telefonu užfiksuotas vaizdas socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą komentatori...
-
Klaipėdoje siaučia stiprus vėjas
Lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, Klaipėdoje stiprus vėjas plėšo lapus, keltai iš Senosios perkėlos neplaukia, tačiau norintys patekti į Smiltynę keliami Naujojoje perkėloje. ...
-
Iš policijos vado – į valdininko kėdę2
Paskutiniąją spalio dieną Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atsisveikino su komisariato vadu Alfonsu Motuzu. Po 11 metų tarnybos vadovaujant Klaipėdos apskrities policijai jis tapo Vidaus reikalų sistemos pensininku ir t...