Uostamiesčio savivaldybėje virė karštos diskusijos dėl Klaipėdos dviračių takų plėtros galimybių. Iš pateiktų trijų pasiūlymo variantų nė vienas nesutiktas palankiai. Nuspręsta visas idėjas sujungti į vieną bendrą.

Trasa jungs miestą

Daugiausia klaipėdiečių gyvena pietinėje miesto dalyje, o dirba centre, uosto teritorijoje arba Laisvojoje ekonominėje zonoje, todėl nuspręsta gerinti susisiekimą dviračiais tarp pietinės ir šiaurinės miesto dalies.

Tai būtų pasiekta įrengiant vieną pagrindinę magistralę, į ją nutiesiant mažiau svarbius dviračių takus iš atskirų kvartalų bei priemiesčių.

Numatyta ir galimybė plėtoti rekreacinius takus. Jais gyventojai dažniausiai keliauja laisvalaikiu. Pagrindinės trasos driekiasi jūros, marių, kai kurių gyvenamųjų rajonų link.

Laikantis minėtų principų projektuotojai parengė tris galimus koncepcijos variantus.

Trūks efektyvumo

Pirmuoju siūloma toliau vystyti dabartinį planą, kai per miestą driekiasi pagrindinė magistralė, o ją papildo mažiau svarbūs dviračių takai, kuriais vyksta susisiekimas tarp miesto kvartalų.

Magistralė driektųsi išilgai miesto pietų-šiaurės kryptimi nuo Taikos prospekto ir Kairių gatvės sankirtos iki kelio Karklės link.

Šią schemą dar papildytų rekreacinių takų, kurie vestų prie jūros bei kitų labiausiai klaipėdiečius dominančių objektų, įrengimas. Tokie takai atsirastų Smiltynėje ir Žardės piliakalnio apylinkėse, Danės upės slėnyje bei Girulių miške.

Šis planas pareikalautų mažiausiai išlaidų, nes dalis šiai schemai tinkančių dviračių takų jau įrengta. Apie 23 km reikėtų rekonstruoti bei įrengti apie 170 km naujų.
Koncepcijos rengėjai pastebėjo, jog pirmasis variantas yra ekonomiškas, tačiau pripažino, kad ne pats efektyviausias.

Prireiktų tiltelio

Antroji schema labai primena pirmąją, tik būtų brangesnė. Bendras šio plano dviračių trasų ilgis siektų apie 240 km.

Magistralinis takas driektųsi šiaurės-pietų kryptimi, o rytų-vakarų jungtis būtų realizuota į magistralinį taką įsiliejančiais rajoniniais takais. Atsižvelgiant į prognozuojamą miesto plėtrą rytinėje dalyje, siūloma numatyti rajoninę jungtį, susiesiančią Tauralaukį su Liepų gatve.

Planuojamos ir rekreacinės trasos. Atsirastų jungtys Smiltynėje – trasa nuo perkėlos iki Jūrų muziejaus ir Antrosios perkėlos jungtis su Alksnyne palei marias. Trasą Smiltynės gatvėje siūloma pratęsti iki uosto vartų molo, o Žardės piliakalnio apylinkėse esantį taką siūloma modeliuoti kitaip.

Šiai koncepcijai įgyvendinti prireiktų ir dviratininkams pritaikyto tiltelio per Danės upę. Tiesa, tokių planų savivaldybė turi. Greta Pilies tilto esantis pėsčiųjų tiltas bus perkeltas šalia Jono kalnelio.

Organizuotų žiedines trasas

Trečiąja koncepcija, kuri sulaukė didžiausio miestiečių bei valdininkų palaikymo, atsisakoma linijinės magistralinės trasos ir siūloma ją formuoti žiedu.

Pagrindinis magistralinių trasų žiedas numatomas: Smiltelės gatve, Taikos prospektu, Šiaurės prospektu, Mokyklos gatve, o žiedo viduryje – ties Baltijos prospektu atsirastų magistralinės reikšmės ryšys tarp Taikos prospekto ir Šilutės plento.

Kitas trasų žiedas gaubtų miesto centrą, sujungiant Harkaus Manto gatvę, Šiaurės prospektą ir Liepų gatvę, o žiedus tarpusavyje sietų jungtis ties Biržos tiltu arba jau planuojamu Bastionų gatvės tiltu.

Šią koncepciją taip pat papildytų iš gyvenamųjų rajonų ateinantys dviračių takai. Šis pasiūlymas kainuotų daugiausia.

Nuomonės išsiskyrė

Vis dėlto nė vienas iš pasiūlytų variantų miestiečių bei valdininkų  vienbalsiai palaikytas nebuvo. Rasta nemažai trūkumų.

Neretam užkliuvo tai, jog schemose nepažymėta, kad magistralinė trasa, kuria judėtų didžiausi srautai uostamiesčio dviratininkų, driektųsi per Minijos gatvę.

Taip pat pastebėta, jog būtinos trasos ir abiejose Danės upės pusėse bei patogūs takai nuo perkėlų Smiltynės link.

Vis dėlto daugiausia pritarimo sulaukė trečioji pasiūlyta schema. Tik magistralinės trasos ženklai turėtų driektis Minijos gatve bei Taikos prospektu.