Moksleivių išsigelbėjimas nuo beprasmio laiko švaistymo po pamokų – neformalus ugdymas. Uostamiesčio švietimo srities ekspertų įsitikinimu, jauniesiems klaipėdiečiams suteikiamos didelės galimybės pasirinkti artimą širdžiai veiklą, kuri neretai kokybe lenkia privataus sektoriaus siūlomus užsiėmimus.

Lanko gausiai

Šiuo metu Klaipėdoje neformaliojo ugdymo paslaugas teikia šešios savivaldybei pavaldžios įstaigos: Adomo Brako dailės mokykla, Jeronimo Kačinsko ir Juozo Karoso muzikos mokyklos, Vaikų laisvalaikio centras, Jaunimo centras ir Moksleivių saviraiškos centras.

Jose, praėjusių metų duomenimis, lankėsi 4 tūkst. 977 vaikai. Nuo bendro moksleivių skaičiaus visoje Klaipėdoje tai sudarė 26,15 proc. lankančiųjų. Į šį skaičių nepatenka jaunieji sporto mokyklų ir kultūros įstaigų atstovai, kurie prie turiningai laisvalaikį leisti pasirinkusių mokinių pridėtų dar panašų skaičių moksleivių.

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vyriausiosios specialistės Raimondos Stirbienės teigimu, į popamokinę veiklą vaikams siūlančias įstaigas kiekvienais metais susirenka panašus skaičius mokinių.

„Pastebime, kad kai kurie būreliai nesutalpina visų norinčiųjų. Pavyzdžiui, muzikos mokyklose būtų poreikis priimti ir daugiau moksleivių, tačiau fiziškai to padaryti neįmanoma. Situaciją riboja pedagogams skirtas tam tikras valandų skaičius ir patalpų trūkumas“, – sakė R.Stirbienė.

Pasirinkimo netrūksta

Pasak jos, pasiūla prasmingai praleisti laiką po pamokų – didelė ir visi norintys gali rasti įdomią ir širdžiai artimą veiklą. R.Stirbienė informavo, kad pagal laisvalaikio praleidimo kryptį moksleiviai renkasi tradicines ir laiko patikrintas veiklas.

2012 m. neformaliojo ugdymo įstaigose vaikus labiausiai domino muzikos krypties užsiėmimai. Juos lankė 1 713 mokinys. Antroje vietoje pagal populiarumą liko choreografija, trečioje – dailė, ketvirtoje – teatras, o penktoje – techninės kūrybos būreliai.

Populiariausia uostamiesčio popamokinę veiklą siūlanti įstaiga – Klaipėdos jaunimo centras – vaikams gali pasiūlyti žurnalistikos, šokio, dailės, teatro ir kitus būrelius.

Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras jauniesiems klaipėdiečiams suteikia progą užsiėmimus lankyti atsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Būrelių centre yra net šeši – „Draugystė“, „Liepsnelė“, „Saulutė“, „Švyturys“, „Želmenėlis“ ir „Žuvėdra“. Juose vaikai gali užsiimti skirtinga menine veikla: mokytis šokti, groti įvairiais instrumentais, dainuoti, vaidinti, piešti ar tapyti.

R.Stirbienė patikino, kad tarp berniukų labiausiai mėgstamas Moksleivių saviraiškos centras. Kiekvienas, nuo mažųjų pirmokėlių iki rimtų abiturientų, čia gali rasti veiklą pagal savo interesus ir pomėgius. Mokiniams siūlomi modeliavimo ir konstravimo, kartingo ir motociklų būreliai, kelionės ir turistiniai žygiai, kraštotyrinė veikla, automobilio vairavimas, fizikos, chemijos, ekonomikos dėsnių studijavimas, gamtininkų, ekologijos, fitodizaino būreliai, keramikos, tautodailės, kino ir animacijos, choreografijos, eksperimentinės muzikos, gitaros ir teatro grupės.

Pasižymi kokybe

Kaip teigė Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vyriausioji specialistė, savivaldybei pavaldžioms įstaigoms, norint pritraukti uostamiesčio vaikus, tenka parungtyniauti ir su privatininkais.

„Tačiau dažnai neformaliojo ugdymo įstaigos, kurių auklėtiniai ne tik dalyvauja įvairiuose konkursuose, tarptautiniuose festivaliuose, bet ir skina laurus juose, nukonkuruoja privačius būrelius.

Privačiose struktūrose dažnai figūruota tik vardas. Populiaraus dainininko ar šokėjo įkurta įstaiga tėvus ir jų vaikus vilioja tariama galimybe išpopuliarėti“, – sakė R.Stirbienė.

Pasak jos, renkantis popamokinę veiklą, reikėtų atsižvelgti į kokybę.

„Jokiu būdu nesakau, kad privatūs būreliai prastesni. Populiarumas neretai priklauso nuo tėvų norų, kurie dažnai mažiems vaikams savo nuožiūra parenka tinkamą užsiėmimą. Nereikėtų pamiršti, jog kainos biudžetinėse įstaigose neretai du ar tris kartus mažesnės. Be to, socialinę paramą gaunantys vaikai atleidžiami nuo mokėjimo už būrelį“, – kalbėjo pašnekovė.

Mokinių skaičius 2012 m.

Klaipėdos jaunimo centre – 1 108
Vaikų laisvalaikio centre – 1 092
Moksleivių saviraiškos centre – 1 082
J.Kačinsko muzikos mokykloje – 810
J.Karoso muzikos mokykloje – 562
A.Brako dailės mokykloje – 323
Pedagogų pasiskirstymas pagal stažą
Iki 4 m. – 11 proc.
4–9 m. – 11 proc.
10–14 m. – 12 proc.
15 m. ir daugiau – 66 proc.