Užsienio valstybių laivai atplaukę į Klaipėdos uostą privalo iškelti Lietuvos vėliavą. Bet didieji lietuviški laivai į gimtąjį uostą, išskyrus keltus, retai užsuka.

„Limarko laivai dirba Viduržiemio jūroje, žvejoja žuvį Pietų Atlante, kiti laivai – taip pat Viduržiemio jūroje, Šiaurės jūroje“, – vardijo Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Svetur dirbantys Lietuvos laivai per tris metus buvo tikrinti beveik 100 kartų ir nė vienas dėl pažeidimų nebuvo sulaikytas. Tad Lietuva yra ne tik patikimų, vadinamųjų baltosios vėliavos laivų sąraše. Pagal laivų tikrinimo rezultatus Lietuvos laivų vėliava iš 24 vietos pakilo į 22 vietą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dar to nėra buvę. Man labai džiugu už jūrininkus, už savininkus. Laivai, kurie pagal dabar galiojančias tvarkas yra pilkajame ar juodajame sąraše, gali būti neįleidžiami į Europos Sąjungos uostus“ , – sakė Jūrų departamento vyresnysis patarėjas Linas Kasparavičius.

Lietuva aplenkė kaimyninę Estiją, kuriai sąraše skirta 35 vieta ir Latviją, atsidūrusią 38 vietoje. Tai, kad Lietuva yra baltajame sąraše ir gan aukštoje vietoje, turi privalumų. Tai reiškia, kad dabar lietuviški laivai rečiau tikrinami, kad jų savininkams mažiau išlaidų, tai – ir šalies prestižo reikalas.

Jūrų kapitonų asociacija akcentavo, kad kai laivai su nacionaline vėliava pripažįstami patikimais, garbė šaliai, bet ironizuoja, kad tai tik butaforija. Skaičiuoja, kiek Lietuva didžiųjų laivų turėjo prieš penkerius metus ir dabar.

„Konvencinių laivų, t. y. laisvų vykdančių tarptautinius reisus, tuo metu buvo 43, o dabar beliko 31. Ta statistika remiantis, galima spręsti, ar tai yra pasiekimas“ , – aiškino J. Liepuonius.

Kapitonas priminė, kad kadaise Lietuva turėjo net 347 tokius laivus. Sako, kad jų neliko ne tik dėl ne ūkiškumo ar tarptautinės konkurencijos.

„Tai yra ir valdžios požiūris. Mes netapome realia jūrine valstybe. Kartais mes save pagiriame – tai studentų daug baigė mokslus, tai dar kažkokį laivą pakrikštijome, bet kai paimi statistiką, tai liūdna žiūrėti“, – teigė J. Liepuonius.

Kad laivynas atsigautų, tai yra nerealu. Tam reikia didelių investicijų ir testinės jūrinės politikos. Tad gerus rezultatus kapitonas vadina sutapimu, kuris gali greitai keistis.