Įtaka aplinkai ir žmonėms

Visada buvo manoma, kad iš transporto didžiausi aplinkos teršėjai yra automobiliai ir lėktuvai.

Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) ir Europos aplinkos agentūros (EEA) ataskaita tai patvirtina. Iš transporto didžiausias ir ryškiai išsiskiriantis aplinkos teršėjas – automobiliai.

Gerokai mažiau nei automobiliai teršia aviacija ir jūrų transportas. Pagal taršą jie yra greta vienas kito. Šiek tiek taršesnė išlieka aviacija.

Nepaisant jau kelerius metus vykstančio sieros junginių išmetimo iš laivų ir CO₂ emisijų mažinimo, laivyba išlieka didelį poveikį aplinkai darantis transportas. EMSA ir EEA ataskaita nurodo, kad laivyba gamina 13,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš viso ES transporto.

Šis procentas nėra mažas. Tačiau turėtume įvertinti, kad laivų pervežimai yra patys efektyviausi – jais ES palaikoma 77 proc. išorės ir 35 proc. vidaus prekybos.

Laivų tarša daro įtaką jūrų pakrančių gyventojams. EMSA ir EEA ataskaitoje teigiama, kad apie 40 proc. europiečių, kurie gyvena iki 50 km nuo jūros, gali turėti sveikatos pokyčių dėl sieros, azoto oksidų, kietųjų dalelių, anglies monoksido išmetimų iš laivų. Išmetami teršalai turi įtakos vandens rūgštėjimui, maistinių medžiagų ir deguonies pokyčiams vandenyje.

Naftos išsiliejimų mažėjo

Nemažą poveikį daro ir naftos ar jos produktų išsiliejimas iš laivų.

„Naftos išsiliejimas yra vienas labiausiai nerimą keliančių jūros taršos šaltinių, nes jį sunku pašalinti ir jis gali išlikti ilgą laiką jūrų aplinkoje“, – teigiama EMSA ataskaitoje.

Nafta gali išsilieti dėl tyčinio eksploatacijos įvykdymo, aplaidumo, pavyzdžiui, netinkamos įrangos priežiūros, arba dėl nelaimingo atsitikimo ar incidento, pavyzdžiui, susidūrus laivams, nutrūkus dujotiekiui, sugedus laivui ir išmetus jį į krantą.

Nors per pastaruosius du dešimtmečius jūromis gabenamos naftos kiekis padidėjo, naftos išsiliejimų ES vandenyse sumažėjo.

Per pastaruosius dešimt metų ES vandenyse įvyko aštuoni vidutinio ir didelio naftos tanklaivių išsiliejimo atvejai. Pasaulyje per dešimtmetį užfiksuotos 62 tokio pobūdžio avarijos.

Didino „svetimtaučių“ invaziją

Laivyba turi didelę įtaką žuvų, kitų jūrų gyvūnų ir organizmų invazijoms, išstumiant vietines rūšis. Iki 25,5 proc. invazinių organizmų atplukdoma su balastiniais vandenimis, 22 proc. keliauja prisikabinę prie laivų korpusų.

Laivai iš Juodosios jūros regiono į Baltijos jūros pakrantes atplukdė siaubu tapusius grundalus, kurie naikina ikrus.

Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kreipia dėmesį į tai, kad plaukdami laivai sukelia povandeninį triukšmą. Jis skatina jūrų gyvūnų klausos praradimą, mažina jų tarpusavio bendravimą, didina gyvūnų stresą, elgesį.

EMSA ir EEA ataskaitoje pateikti duomenys parodo, kad vandenynų triukšmas sparčiai didėja. Moksliškai įrodyta, kad dėl triukšmo yra daugybė žalingų padarinių jūros žinduoliams, jūros vėžliams, žuvims ir bestuburiams.