Prekyba taršos leidimais

Įprasta, kad Lietuvoje nepageidaujamais gali būti laikomi, pavyzdžiui, Rusijos vėliavos laivai, nes ši šalis Europoje, konkrečiai Ukrainoje, sukėlė karą.

Tarkime, kad nepageidaujamais gali būti laikomi ir kitų šalių laivai, jei jie tampa „šešėliniais“ arba po priedanga gabena rusišką naftą ar kitokias prekes, kurioms taikomos sankcijos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių pakeitime nė žodžiu neužsimenama, kad nepageidaujamais būtų, pavyzdžiui, Rusijos vėliavos ar šešėliniai laivai.

Klaipėdos uoste nepageidaujamu būtų bet kurios užsienio šalies vėliavos laivas, kurio savininkų bendrovė nevykdo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų sistemos Europos Sąjungoje reikalavimų.

2013 m. ES priėmė reglamentą, kuriuo sukūrė ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos registrą (ES ATLPS). Ne ES šalių vėliavų laivų savininkai, norėdami, kad jų laivai galėtų įplaukti į ES uostus, privalo turėti taršos leidimus.

Iki šiol tokie leidimai buvo platinami nemokamai, kasmet mažinant jų kiekį, o kartu neva mažinant ir pačią taršą ES erdvėje.

Esmė tai, kad daugelyje ES uostų iki šiol nebuvo rimtesnės laivų kontrolės dėl to ar jie turi taršos leidimą, ar ne. To nebuvo ir Klaipėdos uoste, nes jo laivybos taisyklėse apie kokius nors taršos leidimus nebuvo nė žodžio.

Siūlė taikyti išimtis

Dabar ruošiamos naujos taisyklės, kurios griežtai draus į Klaipėdos uostą įplaukti laivams be taršos leidimų. Draudimo misiją vykdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono tarnyba.

Tiek ES reglamente, tiek ES sankcijų paketuose Rusijai yra numatomos tam tikros su laivyba susietos išimtys, kad ir įplaukti į ES šalių uostus medicinos, maisto gabenimo, energijos aprūpinimo ir humanitarinių tikslų laivams.

Nepageidaujamų laivų sąrašą uosto kapitonui teiks Aplinkos projektų valdymo agentūra. Sąrašas bus sudaromas gavus informaciją iš jau minėto ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos registro.

Vykstant Klaipėdos uosto laivybos taisyklių derinimui dėl nepageidaujamų laivų, savo pozicijas pateikė įvairios jūrinės organizacijos.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka siūlė, kad Klaipėdos jūrų uosto laivybos taisyklių pakeitimas nebūtų toks kategoriškas, koks buvo pasiūlytas.

Anot jo, tiek ES reglamente, tiek ES sankcijų paketuose Rusijai yra numatomos tam tikros su laivyba susietos išimtys. Įplaukti į ES šalių uostus gali trečiųjų šalių, įskaitant ir Rusiją, medicinos, maisto gabenimo, energijos aprūpinimo ir humanitarinių tikslų laivai.

Manoma, kad ir nesilaikantiems ES ATLPS reikalavimų laivams, išimtys, esant nepaprastoms aplinkybėms, turi būti taikomos ir Klaipėdos uoste.

Kariai laivuose su ramentais

Kol kas nenumatoma, kad Klaipėdos uoste būtų taikomos kokios nors išimtys. Europoje vis labiau plintant karo retorikai, su tuo susijusiam ginklavimuisi, nedidelių valstybių jūrų uostuose, kokia yra ir Lietuva, bet kokio Rusijos laivo, kad ir medicinos ar humanitarinio, pasirodymo baiminamasi.

Kas būtų, jei, pavyzdžiui, medicininiu laivu atplauktų specialiai paruošti padaliniai, apsimetę ligoniais, ir sukeltų Klaipėdos uoste kokią nors provokaciją? Arba iš laivo išsilaipintų keli šimtai „žaliųjų žmogeliukų“?

Įvykiai Ukrainoje parodė, kad iš Rusijos galima tikėtis bet ko, jei ji kariauti į priešakines linijas Ukrainoje siunčia žmones netgi su ramentais.

Klaipėdos jūrų uosto laivybos taisyklėse tiesiogiai nenumatoma, kad bet koks Rusijos laivas vieninteliame Lietuvos uoste nebūtų pageidaujamas. Tuo pat metu žinoma, kad kol kas joks Rusijos civilinis laivas, medicinos ar humanitarinių tikslų, nesilaiko ES ATLPS reikalavimų.

Jei Rusija sumanytų atlikti kokį nors incidentą iš laivų, ji galėtų pasinaudoti laivu, kur būtų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos registre pažymėtas leidimas. Tai nebūtinai turėtų būti laivas su Rusijos vėliava. Gali būti ir koks nors Rusijai draugiškos šalies laivas, kur nepasitenkinimas Lietuva dėl pastarųjų ketverių metų grubios užsienio politikos yra didžiulis.