Ekstremalus tropinis karštis

Pastarosiomis dienomis Klaipėdoje tvyrojo 31 laipsnio karštis, kiek šilčiau – iki 33 laipsnių – tokiu metu paprastai būna Sevilijoje, nors tiek vakar, tiek užvakar ten buvo gaiviau nei Lietuvos pajūryje (sušilo „vos“ iki 24 laipsnių).

Bet kuriuo atveju į Klaipėdą kruiziniais laivais atvykę turistai šiomis dienomis jautėsi nė kiek ne kitaip nei Pietų Ispanijoje.

Kai termometro stulpelis viršija 30 laipsnių karštį, saulėkaitoje tokiu metu būti pavojinga.

Klaipėdoje žmonės tuomet paprastai pavėsio ieško po medžiais, Sevilijoje, bent jau senamiestyje, virš siaurų gatvelių tarp namų yra ištempti tentai, kad bent kiek blokuotų tiesioginius saulės spindulius – mielas rūpestis tiek vietiniais gyventojais, tiek ir atvykėliais.

O virš daugelio lauko kavinių pavėsinių įrengti pas mus dar neįprasti ir kol kas dar turbūt nelabai reikalingi vandens dulksnos purkštuvai, gaivinantys tiek praeivius, tiek kavinių lankytojus.

Gatvės praeivių rankose (ne tik moterų) įprastas aksesuaras – vėduoklė, padedanti kiek atsigaivinti, nes vėjas Sevilijoje, skirtingai nei Klaipėdoje, labai silpnas arba jis visai nejaučiamas.

Sevilija nuo Klaipėdos yra maždaug už 3 tūkst. kilometrų, ten saulėtų dienų per metus būna iki 300, pas mus gi uostamiestyje – perpus mažiau.

Birželį šiame Pietų Ispanijos mieste aukščiausia temperatūra siekia 33, o liepą–rugpjūtį – 36,4 laipsnio karščio.

Klaipėda kol kas bent jau šiuo atžvilgiu su Sevilija varžytis negali. Vis dėlto, jei tikėsime gąsdinančiomis klimatologų prognozėmis, ir pas mus vasaromis dažniau sulauksime tokių ekstremalių tropinių išbandymų.

Beje, saulė Sevilijoje birželį teka tik apie 7 val. ryto (pas mus – keliomis valandomis anksčiau), o leidžiasi apie 22 val. Tik tada oras čia ima vėsti.

Bokštas: Sevilijoje gausu įvairių jos istorinio laikmečio ženklų, primenančių, kad miestas ne visada buvo ispaniškas. / A. Dykovienės nuotr.

Tropikų privalumai ir trūkumai

Turbūt mažai tikėtina, kad, kai Klaipėdoje vasaros taps tokios pat šiltos kaip Sevilijoje, gatvėse vietoj liepų čia ims dominuoti palmės, o vietoj balandžių ir žuvėdrų – papūgos.

Vis dėlto tropikų miestai žavūs tuo, kad tie patys žydintys augalai ten yra gerokai didesni nei pas mus, vien jau violetine ir geltona spalva žydinčių akacijų žiedų kekės dydžiu prilygsta mūsų alyvoms.

Nors žydinčių augalų Sevilijoje gana daug, tačiau nei šio miesto prieigose, nei 100–300 kilometrų atstumu labiau į pietus neteko pastebėti bičių ūkių.

Apskritai visiems gyviams tokiame karštyje nelengva.

Jei Klaipėdos daugiabučių kiemuose gyvena ištisi tuntai laukinių kačių (valkataujančių šunų kadaise neliko), tai Sevilijoje jos – retenybė.

Tiesa, žmonės Sevilijoje augina šunis, kuriems, panašu, ištverti tokį karštį irgi nėra paprasta.

Vakarop pasivaikščioti išvesti keturkojai, akivaizdu, laukia, kada baigsis ta „kankynė“ ir jie galės grįžti į savo guolį ant vėsių keraminių plytelių.

Tačiau vietiniams kūdikiams ir mažiems vaikams tas karštis, regis, didesnio diskomforto nesuteikia, mažyliai pretenzijų tėvams per daug nereiškia, net vidurdienį gatvėse jie vedžiojami be galvos apdangalų.

Turbūt jie mumyse ir mūsų mieste randa kitokią, šiaurietišką egzotiką, atmieštą sovietmečio paveldo likučiais.

Tualetas – namo siena?

Dažna tema Klaipėdoje – viešųjų tualetų trūkumas. Vis dėlto, kad ir kaip keiksnojant tvarkdarius, tualetų rasti, bent jau miesto centre, pas mus tikrai įmanoma.

Tokia užduotis Sevilijoje – ypač nelengva. Vienintelė vieta, kur pavyko fiksuoti kelis viešuosius biotualetus – galinė visuomeninio transporto – autobuso – stotelė.

Ir šie tualetai veikiausiai pastatyti autobusų vairuotojams, o ne miesto svečiams ar vietiniams praeiviams.

Taigi, ką daryti, kai prispaudžia gamtinis reikalas? Susidarė įspūdis, kad visa tai atliekama tiesiog gatvėje.

Po nakties Sevilijos senamiestis tvoskia šlapimu, kaip senais gerais viduramžiais.

Tad kas rytą kiekvieno namo šeimininkė ar kavinių darbuotojai čia pradeda su kibiru vandens, į kurį įpila kiek kvepiančio skysto muilo ar šampūno, ir visu tuo turiniu nulieja namų sienas bei jų kampus. Tada Sevilija vėl kvepia švara iki kito ryto.

Taip sprendžiamas viešųjų tualetų trūkumas viename seniausių pasaulio miestų.

Beje, kiekvieno šuns šeimininkas, išvedęs augintinį, nešiojasi buteliuką vandens, tačiau anaiptol ne tam, kad pagirdytų savo šuniuką. Buteliuko vandeniu jie nuplauna gyvūno šlapimą gatvėje.

Paradoksalu, bet savo šunų išmatų, kas Klaipėdoje jau tapo įprasta, ten jie nesurenka, todėl, vaikštinėjant gatvėse, reikia žiūrėti po kojomis, kad neįmintum.

Palikimas: tai tik vienas iš daugybės Sevilijos senamiesčio kiemelių, žavinčių atvykėlius savo grakščiu išplanavimu. / A. Dykovienės nuotr.

Kainos ir aptarnavimas

Sevilija, skirtingai nei Klaipėda (išimtys pas mus nebent įvairūs festivaliai ir miesto šventės), vakarais pilnutėlė žmonių, kurie sėdi lauko kavinėse, užkandžiauja, bendrauja.

Tarp jų matyti ne tik atvykėliai, bet yra nemažai vietinių.

Visokių užeigų pilna ne tik miesto centre ar senamiestyje, bet ir daugiabučių kvartaluose, kur čia pat į gatvę išnešami nesudėtingos konstrukcijos staliukai ir kėdės, ant kurių tuoj nutupia vakarotojai.

Į kavinių interjerą seviliečiai, panašu, per daug neinvestuoja – tokie pat nesudėtingi stalai ir kėdės dominuoja visose kavinėse, kurios vasaros metu visos yra lauke.

Jie investuoja į maistą, kuris ten išties labai skanus, – nuo mums įprastos picos iki vietinių tradicinių patiekalų.

Patiekalų kainos ketvirtadaliu mažesnės nei Klaipėdoje, vynas ir kitas alkoholis kainuoja maždaug perpus pigiau.

Parduotuvėse maisto kainos, išskyrus gal tik sviestą, gerokai mažesnės nei Klaipėdoje.

Dar vienas skirtumas – Sevilijoje parduotuvėse nepavyko rasti konditerijos gaminių.

Jei Klaipėdoje kavinėse daugiausiai dirba jaunimas, tai Sevilijoje aptarnavimo sferoje dominuoja brandaus amžiaus personalas, kuris labai dėmesingas klientams ir labai džiaugiasi, jei mato, kad jų patiekalais klientai liko patenkinti.

Atrakcija: aikštėje netoli didžiosios Sevilijos katedros, pasitelkęs „grojančias“ marionetes, turistus linksmino gatvės muzikantas. / A. Dykovienės nuotr.

Saugiau nei namie?

Apskritai studentiško amžiaus jaunimo Sevilijoje, kitaip nei Klaipėdoje, labai mažai, gatvėse nedidelėmis grupelėmis vaikštinėja tik paaugliai ir vyresnio amžiaus žmonės, na, žinoma, ir turistai.

Beje, per visą savaitę Sevilijoje lietuviškai kalbant nepavyko išgirsti nė karto, rusiškai – tik sykį vienoje nedidelėje suvenyrų parduotuvėje.

Naktinis gyvenimas Sevilijoje baigiasi apie 1 val. nakties, saugumo jausmas, einant namo vėlyvu metu, didesnis nei Klaipėdoje.

Pasakojimai apie čia visus tykančius kišenvagius nepasitvirtino.

Pareigūnai malonūs, dauguma kalba angliškai.

Žaluma: Seviliją puošia ne tik istoriniai pastatai, bet ir gausybė puikiai tropikų klimate vešančių augalų. / A. Dykovienės nuotr.

Paveldas – ant kiekvieno kampo

Kalbant apie senamiestį, Klaipėda niekada neprilygo ir neprilygs Sevilijai.

Mūsų senamiestį čia atvykę turistai labai neskubėdami apibėga per gerą pusvalandį, apžiūrėti istorinės Sevilijos dalies nepakaktų kelių dienų.

Miestas, iš kurio į savo didžiųjų atradimų žygius išvyko Vasco da Gama ir Cristoforas Colombas, yra senesnis už Klaipėdą daugiau nei 3 tūkst. metų.

Tai yra uostamiestis prie Gvadalkivyro upės, pasiekiamas ir jūriniams laivams.

Sevilija turi labai turtingą istoriją, kurią liudija kiekvienų jos valdytojų tam tikrais laikotarpiais palikti ženklai, pradedant įspūdingais, įvairiems stiliams priskiriamiems statiniams, ir baigiant tinklu siaurų gatvelių, kuriomis, nepaisant nieko, vis tiek važinėja automobiliai.

Kone kiekvieną pastatą puošia glazūruotų keraminių plytelių pano ir herbai.

Tokiu pat stiliumi iškabinti ir gatvių pavadinimai, kuriuos galima rasti tik ant kampinių gatvės namų, Klaipėdoje šiuo atžvilgiu pasiklysti sunkiau.

Patogiausia orientuotis Sevilijoje yra išmaniosiomis programėlėmis telefone, tokios prabangos, kaip Klaipėdoje, kur gausu viešų miesto planų – ten nėra.

Sevilijoje stovi viena iš trijų pačių didžiausių pasaulyje krikščioniškų katedrų ir pati seniausia pasaulyje Medicinos akademija su būdingu aniems laikams apelsinmedžių kiemeliu.

Sevilijos universitetas įkurtas 1502 metais, taigi beveik 500 metų senesnis už Klaipėdos alma mater.

Pats faktas, kad XVII–XVIII a. Sevilija buvo tapusi pagrindiniu Ispanijos kultūros centru, ir šiandien neliko be pėdsakų.

Mieste kadaise įsikūrusios gausios italų ir prancūzų pirklių kolonijos paskatino jo suklestėjimą.

Klaipėda savo laiku irgi buvo daugiatautis pirklių pamėgtas uostas. Vis dėlto istoriniai kataklizmai, palietę mūsų miestą, ano laikmečio paveldo ne itin daug paliko, nepaisant to, turistai pas mus plaukia ir važiuoja.

Turbūt jie mumyse ir mūsų mieste randa kitokią, šiaurietišką egzotiką, atmieštą sovietmečio paveldo likučiais.