- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rygoje pirmą kartą įvyko rytinės Baltijos jūros šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos jūrų kapitonų asociacijų konferencija.
Rygoje pirmą kartą įvyko rytinės Baltijos jūros šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos jūrų kapitonų asociacijų konferencija.
Susitiko jūrų kapitonai
Lietuvos delegacijai vadovavo Jūrų kapitonų asociacijos vicepirmininkas, jūrų kapitonas Valdas Trakūnas, susitikime dalyvavo jūrų kapitonai Bronislovas Bernotas, Valentinas Dolgopolovas, Zigmuntas Mozeris ir Pranas Gylys. Penki jūrų kapitonai konferencijoje atstovavo Latviją, du – Estiją.
Konferencijoje Rygoje, kuri surengta Latvijos jūrų kapitonų klubo iniciatyva, prisistatė kiekvienos šalies kapitonų klubai. Tačiau dėl tolesnių bendradarbiavimo planų kol kas nesusitarta.
„Tiek Latvijos, tiek Estijos laivynai buvo didesni. Šiose šalyse yra daugiau jūrininkų“, - tikino jūrų kapitonas V.Trakūnas.
Anot jo, Latvijoje jūrų kapitonų asociacija vienija apie 150 narių, o jūrų kapitonų Latvijoje yra per du tūkstančius.
Lietuvos jūrų kapitonų asociacija vienija 66 jūrų kapitonus. Lietuvoje yra apie 300 veikiantys jūrų kapitonai, o diplomus yra gavę per 1000.
Ir jūrininkų Latvijoje yra gerokai daugiau nei Lietuvoje. Šio klubo pirmininkas Jazeps Sprindzans, kuris yra ir Latvijos jūrininkų registro vadovas, teigė, kad Latvijoje yra apie 12 tūkstančių jūrininkų.
Estijos jūrų kapitonų klubas vienija 53 narius. Tačiau Estijoje dar yra laivavedžių klubas, į kurį įtraukti ir jūrų kapitonai. Šis klubas vienija per 200 jūrininkų.
Kaimynai - turtingesni
„Baltijos šalių jūrų kapitonų asociacijų susitikime jautėsi, kad klubų veiklos galimybės yra skirtingos. Mes išgyvename tik iš narių mokesčių, o kitų Baltijos šalių jūrų kapitonų klubai turi turtingus rėmėjus“, - pastebėjo V.Trakūnas. Jis pridūrė, kad finansinė klubų padėtis atveria ir geresnes bendradarbiavimo sąlygas. Pavyzdys latviai, kurie galėjo sau leisti pasikviesti kitų šalių jūrų kapitonus ir apgyvendinti prestižiniame viešbutyje Rygoje.
Latvijos jūrų kapitonus remia vienas iš Latvijos bankų. Ir ta rytinės Baltijos šalių jūrų kapitonų konferencija Rygoje surengta padedant bankui.
Ypač įdomi Estijos jūrų kapitonų klubo istorija. Įkūrę klubą Estijos jūrų kapitonai iš karto įstojo ir į Tarptautinę jūrų kapitonų organizaciją. Pamatę, kad negali išsimokėti įnašų, į kapitonų asociaciją susibūrę 30 jūrų kapitonų įkūrė laivybos kompaniją, kuri turėjo net 25 laivus.
Estiją Jūrų kapitonų klubų konferencijoje kaip tik atstovavo du šio klubo ir laivybos kompanijos kūrėjai. Dabar laivybos kompanijos jau neliko, bet estų kapitonų asociaciją remia Estijos laivybos milžinė „Tallink“. Šios asociacijos pirmininkas yra vieno iš „Tallink“ keltų kapitonas.
Nepakvietė kaliningradiečių
Panašus renginys kaip Rygoje 2012 metais jau vyko Klaipėdoje. Tuomet Lietuvos jūrų kapitonų klubo iniciatyva į Klaipėdą buvo pakviesti Lietuvos, Latvijos ir Rusijos Kaliningrado srities jūrų kapitonai.
Tuomet ypač sublizgėjo Kaliningrado srities jūrų kapitonų klubo nariai, kurie minėjo, kad jūrų kapitonas Rusijoje ir Kaliningrado srityje yra gerbiamas. Kaliningrado srityje jūrų kapitonus, mielai priimanti tiek miesto vadovybė, tiek gubernatorius.
Kaliningrado srityje Jūrų kapitonų organizacija vienija apie 250 jūrų kapitonų. Daugelis kapitonų jau yra senyvo amžiaus. Tai pagrinde tarybinių laivų žvejybos laivyno kapitonai. Kaliningrado srityje panašiai kaip Klaipėdoje anuomet buvo didžiulis žvejybos laivynas, bet nebuvo prekybos laivyno, išskyrus upės-jūra tipo laivų laivininkystės padalinį.
Latvijos kapitonų asociacijos vadovas J.Sprindzans tuomet Klaipėdoje guodėsi, kad į Kapitonų asociacijos veiklą nepalankiai žvelgia tiek Latvijos žiniasklaida, tiek šios šalies valdžia. Latvijos jūrų kapitonų asociacija vos gyvuojanti, turi finansinių sunkumų, jo niekas neremia. Asociacijos nario mokestis dirbančiam jūrų kapitonui Latvijoje yra 50 latų.
Panašu, kad per trejus metus situacija Latvijoje gerokai pasikeitė. Pasikeitė ir požiūris į Rusijos Kaliningrado srities kapitonų klubą. Nors šio klubo nariai taip pat norėjo dalyvauti susitikime Rygoje, tačiau latviai jų nepakvietė – greičiausiai lėmė pablogėję Rusijos ir ES šalių santykiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kuršių marios užliejo Juodkrantę: sureagavo ir meras3
Šeštadienio rytą Kuršių marios užliejo Juodkrantę. Neringos meras Darius Jasaitis teigia, kad tokios situacijos dar nėra matęs, nors Neringoje gyvena jau 50 metų. ...
-
Prie prekybos centro – naujovės
Minijos baldų centras žada apmokestinti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Dubysos gatvėje. Vis dėlto dvi valandas pirkėjai galės savo automobilius statyti nemokamai. ...
-
Bibliotekoje – švedų kalbos mokymai
Kol kas tik trys klaipėdiečiai Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje pradėjo mokytis švedų kalbos. Šią savaitę startavusių mokymų metu susirinkusieji pradėjo pažin...
-
Viduržiemis primins pavasarį
Pasak sinoptikų, kol kas žiemos nesijaučia. Kažkiek atvėsta ir vėl užplūsta šiltesnė oro masė. Šį savaitgalį ir kitą savaitę Klaipėdoje ir pajūryje vyraus labiau pavasarį, o ne viduržiemį primenantys orai. ...
-
Laisvės gynėjams pagerbti – renginiai
Šis sekmadienis Klaipėdoje bus skirtas Laisvės gynėjų dienai paminėti, vyks ne tik tradiciniai, bet ir nauji renginiai, taip pat teatralizuota inscenizacija, kurios metu dainomis, šokiais ir net drabužiais bus siekiama perteikti to meto atm...
-
Ant atnaujinto fasado – grafičiai: į ką kreiptis dėl terlionių pašalinimo?
Klaipėdoje Šilutės pl. 34 ir 36 daugiabučių namų fasadai neseniai išterlioti grafičiais. Kaltininkai kol kas nerasti, tačiau gyventojams dėl terlionių pašalinimo siūloma kreiptis į namo administratorių ir policiją – es...
-
Priešpilio gatvėje – gilios duobės: dėl ko sustojo darbai?
Klaipėdiečiai piktinasi, esą jau kurį laiką Priešpilio gatvėje netvarkomas kelio ruožas, kuriame vyko remontas. Šioje vietoje jau atsivėrė gilios duobės. Rangovai darbų tęsti negalėjo dėl archeologinių radinių. ...
-
Pareigūną apkaltino iškrypimu?1
Po Naujųjų metų socialinių tinklų naudotojai, gyvenantys viename Klaipėdos mikrorajonų, dažnai miestiečių naudojamoje paskyroje skaitė ilgą anonimo rašinį itin jautria tema. ...
-
Gyventojai lieja įtūžį dėl tragiškos kelių būklės: skundais atakuojami specialistai turi atsaką
Pajūrį tebemerkiantys lietūs pridarė bėdų Vakarų Lietuvos žvyrkeliams. Ištirpus sniegui daugybėje vietų atsivėrė duobės, kai kur keliai – sunkiai išvažiuojami. Tačiau skundais atakuojami specialistai tikina, kad šiuo m...
-
Alkoholis toliau liejosi laisvai
Per praėjusius metus uostamiestyje užfiksuota gerokai daugiau nei pusantro tūkstančio atvejų, kai viešoje vietoje sulaikyti neblaivūs arba alkoholį vartoję asmenys. Lyginant su 2023 m. duomenimis, situacija beveik nepasikeitė. Viešoje vi...