Jūros šventės puošmena – senieji laivai

Vienas gražiausių, romantiškiausių, istoriškai tikriausių Jūros šventės tradicinių renginių – tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“. Jis šiemet surengtas 13-ą kartą.

Tai yra vienas iš daugelio Jūros šventės renginių, reprezentuojančių Lietuvą, kaip jūrinę valstybę, rodantis gilias jūrinės kultūros tradicijas, supažindinantis klaipėdiečius ir miesto svečius su istoriniais laivais: kurėnais, venterinėmis valtimis, vikingų laivais, istorinėmis jachtomis, kitomis burvaltėmis.

Penktadienį, netrukus po įspūdingos Jūros šventės eisenos, pakilo Pilies tiltas, perskirdamas miestą į dvi dalis. Tai buvo ženklas, kad netrukus šurmulio apimtas miestas nusikels į tuos laikus, kai pajūrio ir pamario žmonės į Klaipėdą atvykdavo ne kaip kitaip, o valtimis ir laiveliais.

Tyliai, elegantiškai, be triukšmo, vainikuoti ąžuolo vainikais į Dangę įplaukė kurėnai „Kuršis“, „Germanika“, „SÜD.1“, vytinės „Jūratė“, „Vytautas Didysis“, sielininkų valtis „Vytis“, venterinės valtys „Rusnietė“, „Juoda meška“, Kintų ungurinė valtis „Ylė“, burvaltė „Kėdainietis“, istorinė jachta-Šiaurės šalių folkbotas „Ellida“, reisinė „Dreverna“.

Laivus Klaipėdoje pasitiko tautinių instrumentų orkestro „Trimitatis“ atliekamos melodijos ir folkloro grupės „Vakarinė“ dainuojamos liaudies dainos.

Krantinėje prie „Žvejo“ paminklo vyko naktišokiai. Šeštadienį sutemus laivai išjudėjo į naktinį paradą tarp Biržos ir Pilies tiltų.

Pasak Jūros šventės atidarymo režisierės Rūtos Bunikytės, laivams šiemet skirtas ypatingas dėmesys, kaip ir 1934-aisiais metais, kai buvo surengtos medinių burvalčių varžybos, tai buvo kurėnų regata nuo Kurhauzo iki Kopgalio. Tada joje dalyvavo 40 burvalčių iš skirtingų Kuršių marių gyvenviečių varžėsi mariose, o nuo garlaivio „Vilnius“ denio regatą stebėjo Prezidentas Antanas Smetona su palyda.

Šiemet flotilėje pristatyti trys Lietuvos medinio burinio laivyno naujokai: turginė burvaltė, venterinė valtis „Skautas“ ir Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos vikingų knaro tipo prekybinė pakrančių burvaltė. Ji yra pastatyta pagal IX–XII a. vikingų laivo pavyzdį.

Šeštadienio popietę visos jos buvo pakrikštytos, šioje ceremonijoje dalyvavo dreverniškių folkloro ansamblis „Žvejytės“, jo narės gerai žino senųjų žvejų ir laivadirbių gyvenimo ypatybes ir noriai apie tai pasakojo susirinkusiesiems.

Daugelis šventės dalyvių paprastai nemato, kaip Dangės flotilė palieka Klaipėdą. Mat, tai atsitinka sekmadienį ryte, kai iki gilios nakties linksminęsi žmonės dar miega. Apie 9 val. pakyla Pilies tiltas ir laivai tyliai išplaukia, palikdami viltį, kad ir kitais metais bus Jūros šventė ir jie vėl turės progą atplaukti į senąjį mūsų miestą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ta pačia tema

Ta pačia tema portretas
Pagerbkite ir abu laivynus sunaikinusius po 2004m. Dar pagerbkite laivų supjaustymo ir teisių į žvejybos kvotas praradimą, vykdytą baktarusio pijoko buvusio tarybų laikų kontrabandininkų nuolatos girto dukters Motovos, idiotės, kuriai jos tėvas nupirko reikiamą postą Vilniuje, kad didele morda Motova į Briuselį lakstytų ir išparduotų Lietuvą. Dar pagerbkit vagišių E. Gentvilą, kur su buhaltere Ina prisivogė iš uosto tiek, jog visišką minkštagalvį narkomaną S. Gentvilą į ministrus prastūmė. Teisybę reikia skelbti, o ne kas metai tuos kelis laivelius rodyti ir tą pačią pasikėlę su keliomis nuotraukom publikuoti.

Vikingas

Vikingas portretas
Neplaukioja jūromis, neskraido valstiečiai tik žeme aria i arkla žiūri ...

Mėšlai

Mėšlai portretas
Nu jo tik ir beliko iš viso Lietuvos laivyno:)))) Gėda šalis prie jūros neturinti savo laivyno:) viską naher sunaikino!
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių