Tapo įkvėpimo šaltiniu

Spalio pabaigoje gausi palangiškių delegacija Liono ir Sen Žil Krua de Vi miestuose pristatė bendrą Lietuvos ir Prancūzijos projektą „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“, kuris buvo įtrauktas į šiemečio Lietuvos sezono Prancūzijoje programą.

Šešias dienas trukusio vizito metu vyko ne tik oratorijos „Mončys“ pasirodymai, menotyrininkų diskusijos bei tarptautinė vakaronė „Bus gerai“ – Sen Žil Krua de Vi pasodintas ir dviejų miestų draugystę simbolizuojantis lietuviškas ąžuoliukas, o Palangos meras Šarūnas Vaitkus inauguruotas į vietos Sardinių ordiną.

Kiek daugiau nei prieš metus oficialiais partneriais tapusius kurortinius Sen Žil Krua de Vi ir Palangos miestus sieja ypatinga bendrystė, paženklinta žymaus skulptoriaus A. Mončio asmenybe. Netoli Palangos gimęs menininkas didžiąją kūrybinio gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, o prieš pat mirtį nemažą savo darbų kolekciją padovanojo Palangai.

Partnerio nuotr.

Gili skulptoriaus žymė išliko ir tolimajame Prancūzijos krašte – Liono Šv. Marcelio bažnyčią puošia A. Mončio akmenyje iškaltos Kryžiaus kelio stotys, skulptūros „Šv. Juozapas“ ir „Kelių Madona“, o Sen Žil Krua de Vi miesto aikštę – skulptūra „Gaidys“.

Kaip tik tuo metu, kai buvo pradėta rengtis Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje, būtent žymusis menininkas Palangos kultūrininkams tapo netikėtu naujų kūrybinių iššūkių įkvėpimu.

Lydėjo gražūs sutapimai

Palangos kultūros centro įgyvendinamo projekto „krikštatėviai“ – įstaigos folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė etnografė Zita Baniulaitytė ir Palangos kamerinio choro vadovas Edmundas Jucevičius.

Kaip prisiminė Z. Baniulaitytė, šią idėją įkvėpė kūrėjo gimimo 100-mečiui skirtas Lino Mikutos dokumentinis filmas „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“: „Filmo mintys ir meniniai sprendimai įžiebė ugnelę – tai ta tema, kuri būtų įdomi folkloro ir kamerinio choro bendram projektui. Ėmiausi domėtis skulptoriaus gyvenimu ir kūryba – kiek ten daug gylio ir emocijos.“

Partnerio nuotr.

Palangos kultūros centro vadovės Vitos Petrauskienės pastebėjimu, projektą „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“ lydėjo daug gražių sutapimų ir stiprus prie visų jo prisidėjusių žmonių tikėjimas.

„Kaip populiaru sakyti, atsiradome tinkamoje vietoje tinkamu metu. Čia ir Lietuvos sezonas Prancūzijoje, čia ir mūsų emigravęs skulptorius, kurio kūrybinį portretą panorome atskleisti ne tik per skulptūrą, bet ir per muzikos kalbą. Pradėjome tartis, ieškoti, kaip tai įgyvendinti, ir galiausiai išdrįsome pateikti projektą Lietuvos kultūros institutui, kuris ir kuruoja Lietuvos sezoną Prancūzijoje“, – priešistorę prisiminė pašnekovė.

Patikėjo iškiliems talentams

Projekto rėmuose gimęs naujas muzikinis darbas – multikultūrinė oratorija „Mončys“ – suvienijo pripažintų profesionalų komandą. Jos branduolyje – kompozitorius Linas Rimša, režisierius, rašytojas, Valstybinės kultūros ir meno premijos laureatas Alvydas Šlepikas, prie kūrėjų prisijungė ir veikalo muzikinės dalies koordinatoriumi tapęs kompozitorius Rytas Svilainis bei dailėtyrininkas Viktoras Liutkus.

Per pasirodymus Prancūzijoje tekstus prancūzų kalba skaitė lietuvių kilmės aktorė, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos prezidentė Karolina Paliulienė. Labai didelį darbą atliko ir Palangos kultūros centro vadybininkų komanda, kuriai teko nemažai iššūkių koordinuojant įvairias projekto veiklas.

Oratorijos dramaturgiją kuria švilpiai, karnavališkas kaukių performansas, tekstai, A. Mončio dainuotos ir kitos tautinės dainos, giesmės, prancūziškos melodijos, perkusijos, tradicinių žemaitiškų ir prancūziškų instrumentų skambesys. Įspūdingas kūrinys Liono ir Sen Žil Krua de Vi scenose subūrė per 60 choro, folkloro bei įvairių kitų atlikėjų.

Partnerio nuotr.

Kaip pripažino V. Petrauskienė, publikai buvo sunku patikėti, kad taip įtaigiai oratoriją atliko ne profesionalūs atlikėjai, o meno mėgėjai, čia ir dabar sukūrę tokį stebuklą.

„Oratorijoje skirtingi žanrai persipina per įvairius muzikinius efektus, instrumentus, nuo švilpių, ragų iki būgnelių – mes net pjūklą į Prancūziją sugebėjome atsigabenti per siuntas! – šyptelėjo pašnekovė. – Tas šiuolaikinės muzikos skambesys, netikėtos kamerinės ir etnodermės mūsų atlikėjams buvo neįkainojamas ir kartu labai jaudinantis patyrimas. O oratorijoje kartu pasirodę prancūzai suteikė ne tik ypatingo žavesio – šis momentas tapo labai natūraliu susijungimu, liudijančiu širdingą mūsų visų draugystę.“

Nepaprastos svarbos įvykis

Palangos kultūros centro vadovės teigimu, projektas „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“ patiems prancūzams atvėrė daug naujų ir netikėtų klodų.

Be to, Lietuvos sezono programoje – daugiau nei 300 įvairiausių renginių, tačiau didžioji jų dalis bazuojasi Paryžiuje. Todėl visa Liono ir Sen Žil Krua de Vi bendruomenė su didžiuliu dėkingumu įvertino palangiškių skirtą dėmesį būtent jų miestams, kurie gerokai nutolę nuo šalies sostinės, sako pašnekovė.

V. Petrauskienei antrino ir Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas: „Teko daug kur lankytis, tačiau čia pasijutome be galo šiltai priimti, tarsi giminės. Įspūdžiai labai puikūs, dabar dar geriau suprantame, kaip A. Mončys, jo asmenybė, kūryba tvirtai  jungia ir šiuo projektu toliau jungs prancūzų ir lietuvių kultūras, taip pat Palangos ir Sen Žil Krua de Vi miestų draugystę“.

Palangiškių vizito svarbą Prancūzijos miestuose ženklino viešosiose erdvėse ryškiai matomi stendai su oratorijos afišomis, Lietuvos vėliavos, delegacijos atstovai sulaukė ne tik nuoširdaus Liono bei Sen Žil Krua de Vi vadovų, bet ir šia proga čia viešėjusio Lietuvos ambasadoriaus Prancūzijoje Arnoldo Pranckevičiaus dėmesio. O kartu su Liono publika Šv. Marcelio bažnyčioje suskambu-sia oratorija žavėjosi ypatingi svečiai – iš Vokietijos atvykusi antroji A. Mončio žmona su judviejų dukra Sabina bei sūnumi Andreasu.

Partnerio nuotr.

Ne pabaiga, o nauja pradžia

Palangos kultūros centro vadovė V. Petrauskienė neneigia – neabejotina projekto sėkmė, nuoširdus įvertinimas ir net grįžus namo neišblėsusios emocijos suteikia stiprios motyvacijos.

„Palyginti su kitais kūrėjais, turėjome gerokai mažesnį Lietuvos kultūros instituto finansavimą. Turbūt mumis nelabai tikėjo. Tačiau, kaip kultūros centras, dirbame labai plačiomis kryptimis, daug dėmesio skiriame ir profesionaliam menui, mėgstame naujus iššūkius ir esame labai užsispyrę“, – šyptelėjo pašnekovė.

Prie ambicingo sumanymo įgyvendinimo finansiškai prisidėjo net tik Palangos savivaldybė, prancūzų partneriai, bet ir patys projekto dalyviai.

R. Trautmano teigimu, galimybė įsilieti į Lietuvos sezono Prancūzijoje programą bei sėkminga patirtis reprezentuojant tiek miestą, tiek visą šalį į Palangos kultūros istoriją įsirašys kaip vienas reikšmingiausių įvykių.

„Žengiame pirmuosius svarbius žingsnius tarptautinių projektų linkme. O ir šio projekto nesiruošiame „padėti į stalčių“, jis turi tęsti savo kelionę ir gyventi dar plačiau, juk A. Mončio stotelių būta ir Strasbūre, ir Briuselyje, ir Berlyne. Taip pat turime minčių oratoriją parodyti Vilniuje, o Vasario 16-ąją ji skambės Palangos koncertų salėje“, – planais dalijosi Palangos savivaldybės atstovas.

Partnerio nuotr.

Neabejojama, kad stipria gaida užsimezgusi Palangos bei Sen Žil Krua de Vi bendrystė įžiebs ir naujų kūrybinių sumanymų. Miesto partnerio atstovų vizito kurorte tikimasi jau 2025-ųjų pavasarį.

Projekte „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“ jėgas sujungė įspūdinga tarptautinė komanda: Palangos kultūros centras su savo meno kolektyvais: kameriniu choru bei folkloro ansambliu „Mėguva“, kiti menininkai, technikai, vadybininkai, Antano Mončio meno muziejus, taip pat Palangos, Sen Žil Krua de Vi ir Liono savivaldybės.