Daugiabučių namų gyventojai tampa nežinia kur prapuolusių kaimynų įkaitais. Dėl bute įvykusios vamzdyno avarijos dalis Kauno gatvės 47-ojo namo gyventojų liko be vandens. Nežinia kur prapuolusio būsto savininko nepavyko surasti nei administratoriui, nei policijai. Patekti į butą galima tik gavus teismo sprendimą.

Atvažiavo ir atjungė

Šiame name gyvenanti 78 metų Irena Ruikienė pasakojo, kad penktajame aukšte esančiame bute vamzdis trūko šeštadienio vakarą.

„Grįžau namo ir matau, kad virtuvės lubos aplietos. Nuėjau pas kaimynus, gyvenančius ketvirtajame aukšte. Butas dar labiau buvo apipiltas: ir sienos, ir lubos, ir grindys“, – pasakojo klaipėdietė.

Atvykusi avarinė tarnyba užsuko tiekimo sklendę, be vandens liko penkių butų gyventojai.

Avarinės tarnybos darbuotojai negalėjo patekti į butą, kuriame įvyko avarija. Tad daliai Kauno gatvės 47-ojo namo gyventojų be vandens teko verstis ir vakar.

„Trečia para taip gyvename. Neaišku, kiek dar teks. Buvau pas namo administratorių, savininko jiems nepavyko rasti. Darbuotojai tvirtino, kad be vandens gyventi gali tekti ir savaitę. Apie aplietas lubas jau nekalbu. Svarbiausia, kad vanduo atsirastų“, – kalbėjo moteris.

Parsineša kibiru

I.Ruikienė pasakojo, kad vandens į savo butą ji parsineša kibiru iš kaimynės. Tačiau, anot klaipėdietės, nuolat vaikščioti ir prašinėti nėra malonu.

„Keisčiausia, kad kiti į tą pačią bėdą papuolę kaimynai nieko nedaro. Gal todėl, kad du iš keturių butų yra nuomojami. Aš vienintelė čia gyvenu 40 metų“, – svarstė moteris.

Klaipėdietė pasakojo, kad bute, kuriame įvyko avarija, niekas negyvena jau trejus ar ketverius metus.

„Anksčiau šiame bute gyveno vaikinas ir mergina. O dabar nesu girdėjusi, kad kas duris varstytų“, – pasakojo šalia mįslingojo buto gyvenanti Olga Mezenceva.

Moteris tvirtino, jog su kitais tame pačiame aukšte įsikūrusiais kaimynais bendraujanti.

Dėžutė – pilna laiškų

Tai, kad ilgą laiką niekas nebuvo bute, kuriame įvyko avarija, byloja ir perpildyta pašto dėžutė. Joje ne tik reklaminiai bukletai, bet ir sąskaitos, laiškai. Pašto dėžutė praverta.

„Prieš kurį laiką iš jos viskas krito. Prisimenu, surinkau, sudėjau į maišelį ir pakabinau ant buto durų rankenos. Po kiek laiko maišelis dingo. Gal kas buvo atėjęs ir paėmė?“ – svarstė I.Ruikienė.

Anot moters, kalbama, kad buto, kuriame įvyko avarija, savininkas turi skolų.

„Neįsivaizduoju, kur jis yra. Gal išvyko į užsienį ir ten gyvena, o gal jo gyvo jau nebėra“, – kalbėjo be vandens gyvenanti klaipėdietė.

I.Ruikienė tvirtino, kad dėl šio buto problemų kyla ir žiemą. Kadangi niekas neįsileidžia, negalima išleisti oro iš sistemos, netolygiai šyla radiatoriai.

„Problemos kyla dėl vieno buto“, – pastebėjo klaipėdietė.

Policija savininko nerado

Į Kauno gatvės 47-ąjį namą atvykusi ir vandenį užsukusi avarinė tarnyba visą informaciją apie įvykį perdavė namą administruojančios įmonės „Vėtrungės būstas“ darbuotojams.

„Pirmiausia buto, kuriame įvyko avarija, savininko kontaktų ieškojome savo duomenų bazėse, tačiau rasti nepavyko. Tada prašėme pagalbos kaimynų, bet irgi nesėkmingai. Niekas nežinojo, kaip susisiekti su savininku“, – komentavo įmonės „Mano būstas LT“, kuriai priklauso bendrovė „Vėtrungės būstas“, Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys.

Surasti savininką buvo prašoma policijos. Tačiau, anot M.Genio, to padaryti nepavyko ir pareigūnams.

„Yra tik nurodyta, kam priklauso butas. Daugiau policija niekuo negali padėti. Prašėme atsiliepti savininko ir per radijo stotį, kabinome skelbimus laiptinėje, bet niekas nepadėjo“, – aiškino vadovas.

Butui skirtas areštas

Pasak M.Genio, išsiaiškinta tik tiek, kad butas areštuotas. Pagalbos kreiptasi į antstolius. Viltasi, kad gal jiems pasiseks surasti savininko kontaktus. Tačiau to padaryti nepavyko ir antstoliams.

Namo administratoriui pavyko išsiaiškinti, kad anksčiau tame bute buvo registruota ir moteris.

Jos kontaktai buvo surasti. Tačiau paskambinus paaiškėjo, kad moteris jau trejus metus gyvena užsienyje. Ji tvirtino nieko nežinanti apie butą.

„Situacija tikrai nepavydėtina. Neaišku, kur kreiptis ir kaip surasti savininką“, – neslėpė vadovas.

M.Genio teigimu, nepavykus surasti savininko, liko vienintelis būdas patekti į butą – kreiptis į teismą ir prašyti leidimo. Dokumentai tam antradienį jau buvo paruošti.

Vadovas pasakojo, kad tokiais atvejais paprastai galimos dvi baigtys.

Būna, kad teismas nusprendžia ieškoti buto savininko. Tuomet procesas užtrunka labai ilgai.

Ekstra atvejais skiriamos keturios dienos savininkui surasti, o tada priimamos laikinosios priemonės ir leidžiama patekti į butą, kuriame įvyko avarija. Tuomet trūkęs vamzdis suremontuojamas.

Be teismo – nė iš vietos

M.Genys pabrėžė, kad be teismo sprendimo niekas negali patekti į butą, net jei jame įvyko avarija.

Anot jo, prieš dešimt metų buvo atvejų, kai išskirtiniais atvejais namų valdų darbuotojai į butus patekdavo be savininko. Viską fiksuodavo antstolis.

Tačiau buvo ne vienas atvejis, kai po tokio patekimo į butą atsiradę savininkai imdavo priekaištauti, jog dingo brangus turtas.

„Suvokėme, kad teisiškai negalime eiti į butą be savininko. Kas bus, jei išlaušime duris, o atsiradęs gyventojas pasakys, kad bute laikė milijoną, kuris dingo. Anksčiau tokiais atvejais visada atsirasdavo stebuklingi turtai“, – prisiminė vadovas.

Parvežė raktus iš Baltarusijos

M.Genys pasakojo, kad su panašiomis situacijomis tenka susidurti bent kartą per mėnesį. Per metus tokių atvejų būna apie 20.

„Turime 25 tūkst. klientų. 20 tokių situacijų per metus, atrodytų, nėra daug. Tačiau visos jos yra sudėtingos. Be to, kiti gyventojai labiausiai piktinasi, kai avarija įvyksta bute, kurio savininkas yra nežinia kur“, – komentavo vadovas.

Pasak M.Genio, būstų, kurių savininkai išvykę ir ilgą laiką būna apsistoję užsienyje, yra išties daug.

„Dabar juk emigracijos pikas. Pusė žmonių išvažiavę į užsienį“, – teigė vadovas.

Į užsienį išvykti planuojantiems klaipėdiečiams jis patarė raktus nuo buto palikti giminaičiams, o kaimynams pasakyti savo kontaktus, kad būtų galima susisiekti.

„Tuomet problemų kiltų mažiau. Yra buvę atvejų, kai gyventojui teko grįžti iš Baltarusijos. Arba iš Anglijos giminaičiams teko parsiųsti raktus, kad namo prižiūrėtojai galėtų patekti į butą“, – prisiminė M.Genys.