Jūros jėgainių konkursas – be klaipėdiečių

Lietuvos valdžiai yra pateiktas jūrinės teritorijos naudojimo vėjo elektrinėms plėtoti būsimojo konkurso dokumentų paketas.

Konkursas tarsi viešasis pirkimas

Pagal šį paketą aiškėja, kaip būtų skelbiamas konkursas jūroje statyti vėjo jėgainių parkus.

Konkursas būtų skelbiamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos puslapyje. Jis būtų legalus, jei konkurse dalyvautų ne mažiau kaip du teikėjai su pasiūlymais.

Kada būtų vykdomas konkursas, dar neaišku, nes kol kas valdžios institucijose tvirtinami tik jo dokumentai.

Yra pateiktas tvirtinti jūros jėgainių plėtros ir eksploatacijos leidimo išdavimo tvarkos aprašas. Konkursas daug kuo panašus į viešojo pirkimo konkursą, nes reikalaujama beveik tų pačių dokumentų – konfidencialumo pasižadėjimo, nešališkumo deklaracijos, nepriekaištingos reputacijos deklaracijos.

Į akis krenta 11 punktų numatytas patvirtinimų ir įsipareigojimų dokumentas, kur konkurso dalyvis įrodytų, kad nebankrutuoja, nėra likviduojamas ar restruktūrizuojamas, nesinaudojo neteisėta ES parama.

Toks punktas yra kiek keistokas, ypač dėl ekonominės veiklos rodiklių, nes viešojo pirkimo konkursuose nenumatyti tokie įsipareigojimai, o numatytos pažymos, kurios įrodytų, kad konkurso dalyvis iš tiesų nebankrutuoja, nėra likviduojamas ar restruktūrizuojamas.

Konkursas gali būti tik formalumas, nes jau seniai aišku, kas turi jį laimėti.

Bijo vizualinės taršos

Pagal šį vėjų jėgainių parko statybos jūroje aprašą aiškėja, kad siekiama, jog elektrinę jūroje statytų užsienio kompanija. Yra numatyti bent du punktai, pagal kuriuos konkursą laimėjusios kompanijos vadovas įsipareigotų gyventi Lietuvoje, o konkurso laimėtoja užsienio kompanija įsisteigtų Lietuvoje.

Neaišku, kas tai turėtų būti – filialas, atskiras UAB'as ar dar kas nors?

Numatyta, kad jėgainių parką jūroje galės statyti ir jungtinės veiklos sutartį pasirašę tiek Lietuvos, tiek užsienio subjektai.

Lietuvoje yra išžvalgyti keturi vėjo jėgainių statybos plotai, tačiau nuskambėjo, kad realiai Lietuva skelbs konkursą tik dviem plotams. Kiti du plotai neva būtų per arti Baltijos jūros pakrantės ir būtų tarsi akivaizdi vizualinė tarša.

Pirmas konkursas bus skelbiamas 700 megavatų galios vėjo jėgainių parkui statyti Baltijos jūroje priešais Palangą, tiksliau apie 20–30 km nuo jos prie Latvijos sienos.

Kitas vėjo jėgainių parko plotas taip pat būtų netoli šio parko.

Nevertina Klaipėdos specialistų

Numatyta, kad vėjo jėgainių parko statybos Baltijos jūroje konkurso siūlymus vertins Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sudaryta grupė iš 13 institucijų. Tarp jų – 7 valstybės institucijos, po dvi bendroves, asocijuotas struktūras ir mokymo įstaigas.

Labiausiai į akis krenta tai, kad tarp mokymo įstaigų įtrauktas Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas. Kyla klausimas, kodėl nėra jokios Klaipėdos mokymo įstaigos, tarkim, Klaipėdos universiteto? Jis vykdo pačius įvairiausius jūrinius tyrimus, turi geriausią supratimą Lietuvoje apie vykstančius jūrinius procesus.

Numatyta, kad vėjo jėgainių parko statybos jūroje konkurso dokumentus tarp kitų vėlgi vertins Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų atstovai. Kyla tas pats klausimas – kodėl nėra klaipėdiečių mokslininkų ten, kur projektas susijęs su jūriniais reikalais?

Gal taip yra todėl, kad Klaipėda nuo Vilniaus toli ir klaipėdiečių nuomonė Vilniaus valdininkams nerūpi?

Tai taip pat gali reikšti, kad konkursas bus tik formalumas, nes jau seniai aišku, kas turi jį laimėti.

Viešumoje jau yra buvę spėlionių, kad pirmąjį konkursą dėl 700 megavatų galios jūros jėgainių parko statybos turi laimėti konsorciumas, kuriame būtų arba "Ignitis", arba "ESO" kartu su Danijos kompanija. Kitame konkurse vėlgi turėtų būti konsorciumas su viena iš jau minėtų Lietuvos įmonių, kur antras dalyvis būtų kuri nors iš Lenkijos kompanijų. Norą dalyvauti vėjo jėgainių statybos konkurse yra reiškusi Lenkijos energetikos milžinė "Orlen".



NAUJAUSI KOMENTARAI

faktas

faktas  portretas
vejo elektros savikaina 4 centai, be ESO tinklu perdavimo mokesciu ir PVM. su PVM ir ESO tinklu perdavimo mokesciais tai butu apie 16 centu savikaina maksimali...taigi vejo elektriniu savininkai gali laisvai uzdirbti elektra padarvinėdami po 18 ar panasia suma,,,taigi o jie visi naudojasi ta birzos skaiciavimo metodika, kur jiems nesa milziniskus pelnus, taigi cia aferos ir pinigia zveriski,,,pelnai zveriski,,,jauciu investuotoju europoje bus ir JAV kompaniju nemazai,,,pinigu JAV tai zveriskai daug turi, o elektra cia labiau apsimoka nei kasti nafta...

Be ko jis,

Be ko jis, portretas
su kuo jis,tik tegu nesivarto,kaip Staskuniskyje! O tai,kaimuko trobos net susiklaipe,kai virto...

to skiep

to skiep portretas
Nusikalbate, pirma nereikejo uzdaryti ignalinos qtomines kuri buvo moderniausia ruo metu ir galejo dar 25 metus dirbti.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių