Moksleivių tėvams ministro reikalavimai nė motais. Daugelis jų neskuba profilaktiškai tikrinti vaikų sveikatos.

Nors reikalaujama, kad moksleiviai suskubtų apsilankyti pas medikus iki rugsėjo 15 dienos, daugelis tai įgyvendina tik įpusėjus mokslo metams.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro duomenimis, iki sausio pabaigos profilaktiškai sveikatą pasitikrino apie 90 proc. moksleivių. Uostamiestyje mokosi apie 22 tūkst.vaikų.

Daugelis jų negali pasigirti gera sveikata. Gydytojai nustatė, kad visiškai sveikų tėra vos 35 proc. bendrojo lavinimo mokyklų auklėtinių.

Moksleivius dažniausiai kamuoja kraujotakos sutrikimai, stuburo ir kvėpavimo problemos. Daugiau nei pusei vaikų svyruoja kraujospūdis, nustatomas sistolinis ūžesys arba persekioja diegliai šone.

Nemažai moksleivių turi bėdų dėl regėjimo, virškinimo ar nervų sistemos. Skirtumų dėl ligotumo tarp berniukų ir mergaičių nepastebėta.

Gana didelis procentas (apie 40 proc.) vyresniųjų klasių moksleivių kūno kultūros pamokose negali sportuoti visu krūviu.

Visuomenės sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė neatmetė galimybės, kad kai kurie simuliuoja ligas arba vengia sportuoti, baimindamiesi pakenkti šukuosenai bei makiažui.

Per mažas kūno masės indeksas nustatytas 13 proc. mokinių. Vos kelios dešimtys vaikų yra nutukę, o antsvorio turi apie 5 proc. besimokančiųjų. Didžioji jų dalis yra berniukai.

Nors mokyklų sveikatos priežiūros specialistės jau keleri metai neturi teisės vaikams duoti vaistų, tačiau daugelis tėvų šito pageidauja.

"Koks turėtų būti vaistų pasirinkimas, kad slaugytojos kiekvienam vaikui galėtų jų duoti. Mokykla nėra medicinos punktas", – situaciją pakomentavo J.Grubliauskienė.

Nepaisant to, nemažai vaikų į mokyklą jau ateina sirgdami. Biuro vadovę stebina toks tėvų abejingumas atžalos sveikatai.

"Nereikia tikėtis, kad vaikas per pamokas pasveiks", – teigė ji.

J.Grubliauskienė patarė tėvams neišleisti sergančių vaikų į mokyklą ir kartą per metus reguliariai tikrinti sveikatą.