- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors upėmis ir kanalais gabenamų krovinių kiekis daugelyje Europos šalių mažėja, į jų atstatymą kasmet investuojama vis daugiau, tikintis, kad jų reikšmė didės.
Vokietija pasigenda investicijų
Vokietijos statistikoje skelbiama, kad šiais metais šioje šalyje vandens kelių gerinimo priemonėms bus skirta 725 mln. eurų arba 130 mln. eurų daugiau nei 2023 m.
Bendras Vokietijos vandens kelių biudžetas 2024 m. sudaro 1,77 mlrd. eurų. Į jį įeina ir jau minėti 725 mln. eurų investiciniai projektai, ir pinigai, skirti nuolatiniams eksploataciniams vandens kelių kaštams, sistemos išlaikymui.
Vokietijos vidaus laivybos federalinės asociacijos generalinis direktorius Jensas Schwanenas įvertino, kad minėtų pinigų kiekis Vokietijos vidaus vandens keliams sutvarkyti yra per mažas.
Šios šalies ekspertai yra įvertinę, kad norint sustabdyti sistemų senėjimą ir pasivyti neatliktą techninę priežiūrą, investicinių lėšų per metus reikėtų apie 2 milijardus eurų.
Tai, kad Vokietijos vandens kelių sistema negauna pakankamai lėšų, lėmė ir mažėjantis krovinių gabenimas vidaus vandens keliais. Manoma, kad jei vidaus vandens keliai pritrauktų daugiau krovinių, jie mažintų Vokietijos sausumos kelių apkrovimą.
Vokietijos valdžia turi sunkiai sprendžiamą dilemą – toliau skirti palyginti nemažai, bet nepakankamai pinigų vandens keliams vystyti ar daugiau investuoti į sausumos kelių infrastruktūros vystymą, o ypač vairuotojų buitinių sąlygų gerinimą keliuose.
Vokietijoje yra 7 500 km krovininei laivybai tinkamų upių ir kanalų. Prie vidaus vandens kelių priskiriama ir 23 tūkst. kvadratinių km Vokietijos įlankų zonos.
Prioritetas – ne vandens keliams
Panaši situacija kaip Vokietijoje, yra ir Lenkijoje. 2023 m. Lenkijos vidaus vandens kelių tinklą sudarė 3 767 km. Iš jų 2 522 km – upės, 656 km kanalais paverstos upės, 335 km iškastų kanalų ir 255 km laivybai tinkamų ežerų.
Skirtingai nei Vokietijoje, didžiausia Lenkijos problema buvo tai, kad joje tik 5,5 proc. vidaus vandens kelių atitinka tarptautinės reikšmės vidaus vandens keliams keliamus reikalavimus. Pagrindinis reikalavimas – tarptautiniuose vidaus vandens laivybos keliuose turi būti ne mažiau kaip 3,5 m palaikomasis gylis.
Vidaus vandenų laivyba nepakankamai išvystyta ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, netgi Vokietijoje.
Tai lemia, kad vidaus vandenų laivyba Lenkijoje nėra pakankamai išvystyta. Lenkijos centrinės statistikos tarnybos duomenimis, 2023 m. vidaus vandenų laivyba iš viso pervežta 1 689,2 tūkst. tonų krovinių. Tai buvo 18 proc. mažiau nei 2022 m.
Lenkijoje nėra būtino reikalo, kaip Vokietijoje, kuo daugiau krovinių nuimti nuo sausumos transporto. Per 10–15 m. Lenkijos sausumos keliai ypač pagerėjo. Prie jų yra ir neblogas poilsio tinklas. Lenkija vasarą savaitgaliais drąsiai gali uždaryti kelius sunkvežimiams, ką ir daro, nes sugeba visą transportą „sukišti“ į aikšteles.
Vokietijoje ši problema gerokai aktualesnė. Netgi įprastą dieną aikštelės po 16–18 val. nebegali priimti Vokietijos keliais judančio transporto.
Dėl vidaus vandens kelių Lenkijoje yra ir kita problema – tai, kad trūksta tiek kroviniams gabenti skirtų baržų, tiek vilkikų ar stūmikų. Visoje Lenkijoje yra vos 140 stūmikų ar vilkikų ir apie 130 savaeigių baržų. Visa upinė įranga yra palyginti sena, nes didžioji dalis jų pagaminta dar praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmečiuose.
Pasigaminti arba pertvarkyti vidaus vandens transporto parką Lenkijai nebūtų jokia problema, nes ji turi pakankamą jūrinių laivų statybos pajėgumą. Esmė tik tai, kad kroviniams mažėjant nėra prasmės vidaus vandens keliams skirti didesnių investicijų.
„Veža“ apleisti keliai
Lietuvos vidaus vandens keliai net negalėtų lygintis su Vokietija. Jie neprilygsta ir Lenkijai.
Lietuva turi 884 km vidaus vandens kelių, iš kurių eksploatuojami tik 480 km. Realiai krovininei laivybai naudojamas tik 291 km ilgio vidaus vandens kelias nuo Klaipėdos uosto iki Kauno. Jame per Kuršių marias ir dalį Nemuno upės palaikomas 1,5 m, o nuo Jurbarko iki Kauno 1,2 m gylis. Šiuo keliu gali plaukti iki 100 m ilgio iš esmės plokščiadugniai laivai.
Šiais keliais ir šiemet kaip krovinys buvo gabentos specialios talpyklės, taip pat ir bandomosios konteinerių partijos.
Kad ir kaip gerai būtų vertinamas pagrindinis vidaus vandens laivybos kelias nuo Klaipėdos iki Kauno, jis nė iš tolo neprilygsta krovinių srautui, kuris juda Lietuvos keliais.
Mūsų šalis pagal kelių būklę negali lygintis nei su Lenkija, nei su Vokietija. Turime ir problemišką, smarkiai apgadintų kelių tinklą, ir prastas poilsio sąlygas pakelėse. Neatsitiktinai dauguma degalinių užkištos sunkiuoju transportu, nes specialių aikštelių, tokių kaip Lenkijoje ar Vokietijoje, Lietuvoje beveik nėra.
Dėl degalinių pripildymo sunkvežimiais įtakos turi ir „ateiviai“ vairuotojai iš Vidurinės Azijos, kurie nuolat miega mašinose pakelių degalinėse ar kokiose nors aikštelėse.
Buvo kilusi idėja Lietuvoje krovinius iš kelių perkelti į geležinkelius. Vienu metu, bent sprendžiant pagal krovinių atgabenimą į Klaipėdos uostą, tai iš dalies buvo pavykę. Apie 80 proc. krovinių į uostą keliavo geležinkeliais, likę – automobilių keliais. Kai neliko Baltarusijos kalio trąšų, kai uždarytos šaudyklinės traukinių linijos per Baltarusiją į Ukrainą, Kazachstaną ir Kinijos pasienį, uoste dominuoja krovininis transportas. Visa „Ikea“ tinklui skirta produkcija iš Lietuvos į Vakarų Europą keliauja puspriekabėse arba sunkvežimių gabenamuose konteineriuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos senamiestyje – modifikuotų automobilių paroda3
Klaipėdos senamiestyje, šalia „Žvejo“ skulptūros ir fontano, surengta modifikuotų automobilių paroda. Miestiečiai galėjo grožėtis įvairiomis mašinomis: buvo eksponuojami nauji bei klasikiniai, senoviniai automobiliai. Ekspoz...
-
Klaipėdoje – spalvingas gatvės spektaklis1
Lietus nesutrukdė ir artistams. Teatro aikštėje klounų teatro studija „Dulidu“ ir Klaipėdos džiazo orkestras surengė gatvės spektaklį. Pasigrožėti spalvingu reginiu susirinko ne tik miestiečiai ir jų atžalos, bet gatvėje vyksta...
-
Festivalyje – diskusijos apie vandens sporto šakų vystymą uostamiesčio kraštuose
Festivaliui Dangės ralis įsibėgėjus, Danės skvere praėjo ir antroji renginio diskusija. Apie vandens sporto šakų vystymo potencialą uostamiesčio kraštuose diskutavo vandens sporto atstovai ir entuziastai. Specialistai pabrėžė, jog vie...
-
Klaipėdoje – Dangės ralis: stebino ir ekstremalai
Vidurdienį uostamiestyje prasidėjo unikalus festivalis – Dangės ralis. Dar prieš festivalio atidarymą klaipėdiečius stebino pasirodymą ant vandens paruošę ekstremalai. ...
-
Uostamiestyje – linijinių šokių festivalis2
Lietingas savaitgalis uostamiestyje prasidėjo kitaip nei įprasta. Daugiau nei 300 šokėjų, 25 skirtingi šokių kolektyvai klaipėdiečiams ir miesto svečiams demonstravo linijinius šokius. ...
-
Įvertino vasaros sezoną Palangoje: poilsiautojų daugiau, bet jie taupesni14
Pasibaigus vasaros sezonui Palangos verslininkai džiaugiasi išaugusiu poilsiautojų srautu, bet pastebi, jog svečiai tapo taupesni ir nelinkę daug išleisti papildomiems malonumams. Tarp priežasčių didesniam atvykstančiųjų srautui įvardi...
-
Pagėgiuose pirmą kartą bus minima Vilko vaikų diena10
Pagėgiuose šeštadienį pirmą kartą vyks Vilko vaikų atminimo dienai skirtas renginys. ...
-
Bendrovė „Klasco“ kviečia miesto gyventojus į Atvirų durų dieną2
Reaguodama į pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją ir socialiniuose tinkluose išsakytus gyventojų nuogąstavimus dėl Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vykdomos veiklos, bendrovė kviečia Klaipėdos mies...
-
M. Andrijanovas: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašo numeris – 1738
Dalyvauju Seimo rinkimuose. Noriu paaiškinti, kodėl tai svarbu. Manęs valdžia nedomina. Pareigos ir dideli atlyginimai taip pat. Nedomina pinigai ir jų teikiamos galimybės. Man visko užtenka: lėšų, galimybių ir valdžios. Esu viskuo savo...
-
Tęsis šiltas ruduo1
Sinoptikai prognozuoja, kad rugsėjo viduryje orai dar lepins šiluma, dangus bus giedras, o lietaus beveik nesulauksime. Itin smarkaus vėjo, audros ar kitų panašių šaltąjį rudenį priminsiančių orų taip pat nenumatyta. Teigiama, ka...