- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nukentėjusių nuo nusikaltimo žmonių sužalojimus, mirties priežastis tiriantys teismo medicinos ekspertai nebežino, ko griebtis – pandemijos metu jiems užkrauta užduotis, kurios įvykdyti jie neturi nei priemonių, nei kompetencijos.
Nutraukia tyrimus
Paskelbus Lietuvoje karantiną teismo medicinos ekspertai verčiami tirti ir COVID-19 infekuotų velionių mirties priežastį.
"Mes esame valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojai ir tiriame tik tada, kai yra nusikalstamos veikos požymių, kai yra kaltininkas, auka ir nusikaltimo aplinkybės", – tikino teismo medicinos ekspertams Klaipėdoje vadovaujantis Gintautas Paulikas.
Negauname jokių priemonių tokiems tyrimams atlikti, jokių reagentų. Absoliutus nulis.
Labai dažnai atvykę į įvykio vietą tyrėjai nenustato, kad įvykdytas nusikaltimas, bet vis tiek pradeda ikiteisminį tyrimą ir be teisinio pagrindo skiria teismo medicinos ekspertams užduotį imtis tyrimo. 60–70 proc. visų pradėtų ikiteisminių tyrimų Lietuvoje nutraukiami nesant nusikaltimo sudėties, o tai reiškia, kad ekspertai dirba ne savo darbą, nors, pagal generalinio prokuroro rekomendacijas, to neturėtų daryti.
Viruso nenuteisi
"Tokia ydinga praktika ypač taikoma dabartiniu laiku, kai gyvename karantino sąlygomis", – piktinosi G.Paulikas.
Gintautas Paulikas / Redakcijos archyvo nuotr.
Reikalas dėl COVID-19 bandomas "pakabinti" ant teismo medicinos tarnybos, kadangi, namuose ar ligoninėje mirus asmeniui ir nuo mirties nepraėjus vienai parai, gali kilti įtarimas, kad jis buvo užsikrėtęs virusu.
"Norėčiau klausti, ar tai yra nusikaltimo sudėtis? Man labai skaudu ir apmaudu. Aš tarnauju teisėsaugai, bet dabartiniu metu dar privalau tarnauti ir medikams, ir dirbti patologų anatomų tarnybai, kuri mūsų šalyje nevykdo savo funkcijų. Negauname jokių priemonių tokiems tyrimams atlikti, jokių reagentų. Absoliutus nulis. Bet mes jų ir neturime gauti, nes tai nėra nusikaltimo sudėtis. Žmogus, kuris užsikrėtė ar mirė nuo tos ligos, nėra nusikaltimo auka. Ką mes turėtume teisti? Virusą? Ar jį pasodinsime į kalėjimą? Tai tikrai ne mūsų darbas, tai turi daryti patologų anatominė tarnyba, nepaisant, kur mirė asmuo – ligoninėje ar kur kitur", – tvirtino G.Paulikas.
Kita kompetencija
Kiekvienas mūsų šalies žmogus yra prisirašęs prie kurio nors pirminės sveikatos priežiūros centro, bet šios įstaigos nėra sudariusios sutarčių su gydymo įstaigomis, turinčiomis patologinės anatomijos tarnybas.
G.Paulikas tvirtino, kad tokios sutartys turėtų būti sudaromos, nes to reikalauja įstatymai.
Patologinės anatomijos tarnyba, pasak G.Pauliko, neturi nei pajėgumų, nei lėšų užtikrinti ne ligoninėse mirusių asmenų tyrimo. Bet tai ir ne teismo medicinos ekspertų darbas.
"Mes net nesame paruošti patologinės anatomijos diagnostikai. Mes mokėmės atpažinti smurto, apsinuodijimų bei kitų nusikaltimų pėdsakus, tai yra nustatyti nenatūralią mirtį. Numesti tokį darbą atlikti specialistams, kurie tam nėra paruošti, yra nusikaltimas visuomenei ir visai sveikatos apsaugos sistemai", – piktinosi G.Paulikas.
Galima būtų tikėtis, kad velionio infekuotumo koronavirusu klausimą ištirs sostinėje dirbantys specialistai.
Tačiau įvairius mėginius, paimtus iš mirusiųjų, uostamiestyje dirbantys teismo medicinos ekspertai į Vilnių veža tik kartą per savaitę. Specialistų teigimu, mėginiai tinkami tirti tik keturias dienas, tad čia esama dar daugiau nelogiškumo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Miestas telkiasi sudėtingai kovai: moksleivių priklausomybes vadina pasauline pandemija
Klaipėdos miesto siekiamybė – nulinė tolerancija žalingiems įpročiams, plintantiems tarp jaunų žmonių. Šiai sudėtingai kovai miestas telkia partnerius – švietimo, policijos, sveikatos, socialinių paslaugų, nevyriausybinio ...
-
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis švietimo srityje
Klaipėdos rajono savivaldybė turės kompensuoti ūkio išlaidas už rajono teritorijoje gyvenančius vaikus, lankančius Klaipėdos miesto biudžetines švietimo ir sporto įstaigas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, skelbia uos...
-
Teismas: Klaipėdos valdžia už sankryžos remontą „Rivonai“ neturi mokėti dar 3,5 mln. eurų
Mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ iš Klaipėdos valdžios per teismą nepavyko išsireikalauti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos remonto darbus. ...
-
Griautiname pastate Juodkrantėje gyvenantiems sutuoktiniams priteisė 16 tūkst. eurų
Neteisėtai Juodkrantėje pastatytame ir griautinu pripažintame jachtininkų viešbutyje turtą įsigijusiems sutuoktiniams Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) iš Lietuvos priteisė per 16 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos. ...
-
Užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra: dėmesį traukia įspūdingi vaizdai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sekmadienį pranešė, kad užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra. ...
-
Klaipėdos jūrų uosto direktorius: tik 5 proc. viso krovinių srauto sudaro tranzitas
Klaipėdos jūrų uostas nebėra priklausomas nuo krovinių tranzito iš Rytų šalių, teigia uosto direktorius Algis Latakas. Jo pateiktais duomenimis, jei 2020 metų pabaigos tranzitas sudarė 40 proc. viso krovinių srauto, 2024 metais jis smuk...
-
Premjeras ir Seimo pirmininkas svarbų Lietuvai įvykį švenčia Palangoje
„Mūsų valstybės pirmieji asmenys elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa švenčia, žinoma, Palangoje, kur šiandien rinkosi visa Lietuva“, – feisbuke skelbė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Šimtai ledinių maudynių aistruolių nėrė į Baltijos jūrą: prisijungė ir žinomi politikai
Ledinių maudynių mėgėjų skaičius šią žiemą dar labiau išaugo – į eketes vis drąsiau lipa ne tik nemažą patirtį turintys ruoniai, bet ir pirmą kartą šį grūdinimosi būdą norintys patirti žmonės. Ekečių žemėlap...
-
Nidoje – gamtos sukurti stulbinantys vaizdai
Kuršių nerijos nacionalinis parkas pasidalijo įspūdingais vaizdais iš Nidos. ...
-
Palanga pakvipo stintomis
Šeštadienį, antrą dieną, Palanga sausakimša – žmonės iš visos Lietuvos ir kaimyninių kraštų plūsta į 22-ąjį kartą vykstančią šventę „Palangos stinta“. Svečių čia laukia daugybė pram...