Kvietė į pagalbą gyvūnui

Viešame žodžių mūšyje feisbuke šį kartą susikirto dvi gyvūnų globa užsiimančios organizacijos – asociacija „Gyvūnų užuovėja“ ir įmonė „Nuaras“.

Kas kirto pirmą piktą žodį, jau sunku atsekti, tačiau gyvūnų globėjai, viešųjų įstaigų ir panašių organizacijų gerbėjai bent jau Klaipėdos krašte vis įsivelia į kaltinimų ir įtarinėjimų tiradų skandaliukus.

Kodėl tai vyksta, galėtų atsakyti psichologai, nes gyvūnų globėjai vienu balsu šaukia, kad jie yra už gyvūnus, o kažkodėl karus kariauja su tokiais pat kaip jie – gyvūnų mylėtojais.

Pykčio karas kilo dėl ligoto katino Ogio. Jį vieno uostamiesčio namo kieme radusios moteriškės kreipėsi į „Nuaro“ prieglaudą.

„Gyvūnas buvo labai prastos būklės, gal nuo senatvės, gal nuo ligų. Skambučio sulaukėme birželio 14 dieną, trečiadienį, po pietų, iš Laukininkų gatvės. Jis buvo kritinės būklės, nepaėjo, tik šliaužė. Labai prasta buvo inkstų, plaučių būklė, gyvūnas nevalgė, tik gėrė. Jis šlapinosi nevalingai, po savimi. Jis buvo šildomas, maitinamas švirkštu, jam buvo suleisti antibiotikai“, – pasakojo „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Jai „Nuaro“ gydytojai patikino, kad katino būklė buvo nebesuderinama su gyvybinėmis funkcijomis.

Sulaukė kaltinimų

Moteriškėms, kurios šaukėsi „Nuarą“, buvo paaiškinta, kad gyvūną reikėtų gabenti į veterinarijos kliniką, jam reikėtų atlikti kraujo tyrimus.

„Mūsų pajėgumai nėra tokie dideli. Už tyrimus reikia mokėti. Klaipėdos savivaldybė neskiria pinigų gydymui, kraujo tyrimams ar kitiems testams. Tai atliekame iš savo turimų lėšų ar aukų“, – tikino J. Gustaitienė.

Vis tik aiškėja, kad katino gelbėjimui „Nuarą“ kvietusios klaipėdietės jį pasiėmė ir kreipėsi į kitą įstaigą – asociaciją „Gyvūnų užuovėja“, kuri yra kitame rajone.

Gal mirus gyvūnui būtų gražu padėkoti žmonėms už aukas ir informuoti, kad gyvūnas mirė?

Katino į Klaipėdą vykta net iš Šilalės.

Katinas nudvėsė jau ne „Nuaro“, o kitos įstaigos globoje.

„Tačiau mane labai nustebino, kad feisbuke, šios asociacijos paskyroje, tebebuvo kreipimasis į gyvūnų mylėtojus paaukoti pinigų katinuko gydymui. Kaip tai gali būti? Gal mirus gyvūnui būtų gražu padėkoti žmonėms už aukas ir informuoti, kad gyvūnas mirė?“, – pastebėjo J. Gustaitienė.

Ji aiškino, kad jai kantrybė trūko, kai iš asociacijos vadovės sulaukė kaltinimų, esą gyvūno mirtis turi gulti ant „Nuaro“ darbuotojų sąžinės.

„Kodėl reikia šmeižti kitas organizacijas? Ne kiekvieną gyvūną juk gali išgelbėti. Katinas pas mus pabuvo tik vieną dieną. Šiam gyvūnui išgyventi galimybė buvo gal tik vienas procentas. Nors, sako, katinai turi devynias gyvybes “, – pastebėjo J. Gustaitienė.

Ji paaiškino, kad emociniai gyvūnų mylėtojų karai niekur neveda.

„Labai skaudu, kad gyvūnas mirė. Bet tokios įstaigos gal geriau turėtų bendradarbiauti, o ne kariauti. Gal bendrai galima sąskaitą apmokėti, kartu pasirūpinti vienu ar kitu gyvūnų, kai atsiranda didelė bėda?“, – svarstė J. Gustaitienė.

Jurgita Gustaitienė. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kada nugaišo Ogis?

Asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ socialiniame tinkle įrašas apie katiną Ogį paskelbtas praėjusį penktadienį, birželio 16 d., 15 val. 27 min.

Jį galima rasti iki šiol. Juo ir toliau viešinama informacija, raginanti aukoti nelaimėliui katinui.

Tačiau pačiame tekste asociacijos atstovai negaili įsiūčio dozių konkurentų įmonei.

„Kyla klausimas, kodėl ta įstaiga paėmė gyvūną? Labai paprastas atsakymas – pasiimi gyvūną, perduodi savivaldybei, savivaldybė sumoka pinigus už veterinarines paslaugas gyvūnui ir 14 dienų išlaikymą, pinigėlius pasiima, o „nabagas“ katinėlis iškart gauna mirtiną adatą ir iškeliauja į juodą maišą“, – rašoma viešai prieinamame asociacijos feisbuko puslapyje.

Po kaltinimų konkurentams asociacijos paskyros pranešime nurodyti ir numeriai sąskaitų, kur galima aukoti pinigus katinui Ogiui.

Tai, kad gyvūnas jau yra nugaišęs, galima sužinoti tik paskaičius komentarus.

Apie šią baigtį komentare pranešta birželio 17 d. 13 val. 51 min.

Atsidarius susirašinėjimą su gyvūnų mylėtojais, galima išvysti liudijimus, kad žmonės iš tiesų aukojo, viena moteris įvardijo pervedusi 50 eurų.

Kyla klausimas, kodėl feisbuke pranešimas apie renkamas lėšas nėra pakoreguotas, kodėl jo įžanga nepapildyta sakiniu, kad gyvūnas jau yra nebegyvas, o raginimas aukoti nepanaikintas?

Įdomu ir tai, kiek pinigų spėta surinkti, kol katinas merdėjo asociacijos patalpose ir kiek po jo baigties?

Surinko 500 eurų

Visi šie klausimai labai nepatiko asociacijos vadovei Andželikai Bajorinaitei.

Vos tik žurnalistai užsiminė, kokia istorija domimasi, moteris pareiškė, esą jai iš klausimų jau viskas aišku.

Vis dėlto A. Bajorinaitė tikino, kad apie tai, kad katinas iš „Nuaro“ buvo paimtas visas apsidergęs, nukritusia kūno temperatūra ir merdintis, gali patvirtinti gydytojai, kurie apžiūrėjo gyvūną Dercekliuose įsikūrusioje klinikoje.

„Jie paliudys viską. Šį kartą negalėjome nutylėti. Kreipėsi moterys, kurioms ne kartą esame padėję. Nepuolėme ir nesiveržėme to katino vežtis, nes nelabai turime vietos. Moterys pranešė, kad „Nuaras“ negydys gyvūno. Žodžiu, pasakė, kad gyvūno gydyti neapsimoka. Gyvūnas buvo laikomas ant šaltų grindų, leisgyvis, su kritine 34 laipsnių kūno temperatūra“, – kalbėjo A. Bajorinaitė.

Paklausus apie iki šiol esantį skelbimą, kuriuo prašoma aukoti pinigų šiuo metu jau nebegyvam katinui, A. Bajorinaitė atrėžė: „Na ir kas?“.

„Na ir kas, kad kabo (skelbimas – A. A). Mes netriname pranešimų iš feisbuko paskyros. Laikomės tokios tvarkos. Ne apie pinigus reikėtų kalbėti. Milijonų mes čia nesurinkome“, – patikino asociacijos vadovė.

Perklausus, kiek tada surinko, moterys patikino, kad gal apie 500 eurų.

„Jei klaustų rėmėjai, mes paskelbtume, kiek surinkome, ir paskelbtume sąskaitą. Mes klinikoje išleidome apie 200 eurų su centais. Jei kyla klausimas, kur išleisime pinigus, atsakysiu, kad pagal paskirtį, nes mes turime apie 120 gyvūnų. Esmė čia „Nuaro“ požiūris į gyvūnus. Katinas iš šios įstaigos buvo paimtas kaip iš tvarto, tiek buvo apsidirbęs. Čia yra absurdo teatras. Tai „Nuaras“ norėjo suklaidinti žmones aiškindami, kad prašoma pinigų negyvam katinui“, – kalbėjo moteris.

Ji buvo įsitikinusi, kad ir toliau viešinti aukojimą skatinančią žinutę nėra nieko smerktino.

„Jei jau skaičiuojate pinigus, tai jums ką, skauda širdį, kad kažkas dešimt eurų perves? Mes turime daugiau nei šimtą gyvūnų. Gal turėsime pinigų grąžinti skolas. Jūs ne ta linkme kalbate“, – išpyškino A. Bajorinaitė.

Perklausus, ar negyvas ir merdintis gyvūnas yra aukso vertas dalykas, suteikiantis progą graudinti aplinkinių širdis, moteris atsakė, kad aferomis neužsiiminėja.

Ilgo ir emocionalaus pokalbio pabaigoje A. Bajorinaitė vis tik pripažino, kad po katino Ogio mirties vis tik buvo aukojama.

„Na, viso labo gal 15 eurų. Tai tokie jau dideli pinigai? Ai, rašykite ką norite. Ir bloga reklama yra reklama“, – atsakė įstaigos vadovė.

Už dieną – 25 centai

Asociacijos vadovė A. Bajorinaitė rėžė klausimą „Nuarui“.

„Mes savo ir žmonių suaukotus pinigus leidžiame gyvūno išgelbėjimui. Jei katinas nebūtų patekęs į „Nuarą“, jis gal dar būtų likęs gyvas? O „Nuaras“ už šį katiną pinigus iš savivaldybės pasiėmė, lyg būtų jį prižiūrėję 14 dienų. Kaip ne? Pažiūrėkite jų sutartis, moka už 14 dienų gyvūno išlaikymą“, – aiškino A. Bajorinaitė.

Įstaigos „Nuaras“ vadovė J. Gustaitienė paaiškino, kad kiekvienoje sutartyje savivaldybės ar seniūnijos nurodo skirtingas sąlygas.

„Galiu paneigti šiuos kaltinimus. Už dieną mes gauname 25 centus. Taip nurodyta sutartyje. Už iškvietimą, už transporto paslaugas sutartyje numatyta 25 eurų suma. Vadinasi, už paėmimą, katino parvežimą į įstaigą gavome 25 eurus, už priežiūrą – 25 centus. Nors vien vaistai dvylika eurų kainavo“, – patikino J. Gustaitienė.

Skaičiai: Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorių A. Baužą nustebino tai, kad asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ gyvūnų registre buvo įrašyti 75 šunys, o laikymo vietoje – 55, registre buvo 83 katės, o laikymo vietoje – tik 35. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Suaukoja šimtą tūkstančių

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai tiesiai šviesiai A. Bajorinaitės paklausė, kiek per metus asociacijai sulaukia aukotojų paramos?

„Aš nieko tuose reikaluose nesuprantu, čia reikia klausti buhalterės. Jums rūpi tik pinigai. Aš ne buhalteris. Aš nežinau, kiek suaukojama“, – išsisukinėjo moteris.

Registrų centras skelbia, kad pernai ši asociacija deklaravo turinti 15,1 tūkst. eurų vertės transporto priemonių.

Veiklos ataskaitoje, kur yra įstaigos vadovės pavardė, įvardintos ir aukų sumos.

„Kiekvienais metais mes gal apie šimtą tūkstančių eurų surenkame“, – vis tik išspaudė atsakymą asociacijos vadovė.

Registrų centrui šios asociacijos pateiktoje 2022-ųjų veiklos ataskaitoje pažymėta: „Asociacija 2022 metais gavo finansavimą iš VMI 19 896 Eur. Gavimas registruojamas po faktiško gavimo (paramai skirta gyventojų 1,2 % pajamų mokesčio dalis). Parama iš fizinių asmenų – 93 411 Eur, parama iš juridinių asmenų 3 450 Eur.“

Tačiau šiai asociacijai 2022 m. spalio 13 d. buvo panaikintas paramos gavėjo statusas.

Po paramos gavėjo statuso panaikinimo pernai buvo gauti 20 548 eurai iš fizinių asmenų.

Asociacija deklaravo, kad gauta parama panaudota asociacijos bendroms išlaidoms padengti. Šios išlaidos sudarė net 262 422 eurus.

Pati A. Bajorinaitė aiškino, kad ji yra vaiko priežiūros atostogose ir niekur nedirba.

Kyla klausimas – iš kur asociacija gavo 264,4 tūkst. eurų per metus gyvūnų priežiūros išlaidoms, kai oficialiai deklaruojama, kad surenkama apie 100 tūkst. eurų paramos?

Popieriuje – kiti skaičiai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šių metų kovą tikrino asociaciją „Gyvūnų užuovėja“.

„Asociacija „Gyvūnų užuovėja“ yra VMVT įtraukta į gyvūnų globėjų sąrašą. Šių metų kovo 23 d. atliktas planinis patikrinimas ir nustatyta, kad neužtikrinamas gyvūnų registravimas, jų judėjimo duomenų perdavimas“, – patikino Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža.

Aiškėja, kad asociacija gyvūnų „popieriuose“ turi daugiau, nei realiai gyvena prieglaudoje.

„Nesutampa gyvūnų skaičiaus duomenys su įregistruotais Gyvūnų augintinių registre. Registre yra 75 šunys, o laikymo vietoje – 55, registre yra 83 katės, o laikymo vietoje – 35. Gyvūnų globėjas neturi veterinarinio patvirtinimo numerio, kaip gyvūnų globos vieta. Kovo 27 d. įvyko pasitarimas su asociacijos pirmininke dėl nustatytų trūkumų. Nurodyta pateikti trūkumų šalinimo planą ir pašalinti nustatytus trūkumus“, – paaiškino A. Bauža.

Apie socialinėje erdvėje pasirodžiusią užuominą, kad šioje prieglaudoje galėjo susikergti du šunys, o kalė atsivedė šuniukų, A. Bauža priminė, kad gyvūnų globos vietose gyvūnus veisti draudžiama.

Minimalus patikimumo kriterijus

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento atstovė Loreta Paulauskė, laikinai einanti Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pareigas, paaiškino, kokiais kriterijais remiantis inspekcija naikina paramos gavėjo statusą.

„Paramos gavėjo statusą turinčios organizacijos turi atitikti nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus. Tuo atveju, kai paramos gavėjas nebeatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojų kriterijų, jis netenka paramos gavėjo statuso. Asociacija „Gyvūnų užuovėja“ yra įtraukta į neatitinkančių minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų sąrašą, šie duomenys skelbiami viešai“, – paaiškino L. Paulauskė.

Inspekcijos atstovė paaiškino, kad jeigu paramos gavėjo statusas yra panaikinamas, nepanaudota parama nuo to momento yra pripažįstama ne pagal paskirtį panaudota parama.

„Ją gavusi asociacija, įstaiga ar kita organizacija nuo tos sumos turi sumokėti pelno mokestį. Jei tokiai pelno nesiekiančiai organizacijai, neturinčiai paramos gavėjo statuso, ir toliau suteikiamos lėšos, tai šios iš fizinių ar juridinių asmenų gautos lėšos nepripažįstamos kaip parama ir visos yra apmokestinamos pelno mokesčiu, t. y. joms yra taikomi tie patys pelno mokesčio tarifai, kaip ir bet kuriai kitai pelno siekiančiai įmonei, organizacijai“, – patikino L. Paulauskė.

Asociacija „Gyvūnų užuovėja“ Mokesčių inspekcijai yra pateikusi privalomas Metines pelno mokesčio deklaracijas, taip pat ir Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2022 m.

„Pažymėtina, jog VMI rekomenduoja prieš skiriant paramą įvairioms organizacijoms, kitiems mokesčių mokėtojams įvertinti viešai skelbiamą informaciją – ar organizacija turi paramos gavėjo statusą, ar nėra įtraukta į neatitinkančiųjų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų sąrašą, ar yra pateikusi finansines ataskaitas ir kita“, – atkreipė dėmesį specialistė.