Kratosi pažeidėjo etiketės

Savų argumentų dėl greičio didinimo turintis S.Daukanto gatvės seniūnaitijos seniūnaitis Eimantas Koševoj užtarimo ieško ir miesto valdžioje.

Pasak jo, vieša paslaptis, kad dauguma vairuotojų, važiuojančių keliu nuo Kalotės iki miesto ligoninės ar Mokyklos g. viaduku, kasdien viršija leistiną greitį. Tai jau netgi tapo savotiška norma.

Todėl E.Koševoj miesto transportininkų prašo, kad šis klausimas būtų sprendžiamas paprastai – padidinant maksimalų leistiną greitį.

"Turėtų būti įteisintas toks greitis, kokiu dabar juda didžioji dalis srauto. Neteisinga, kad esame laikomi nusižengėliais ir nutvėrus pareigūnams turime mokėti baudas. Kokia ribojimų logika, jei daug pavojingesnėse vietose leidžiama važiuoti 90 kilometrų per valandą?" – retoriškai klausė E.Koševoj.

Miesto savivaldybės administracijai adresuotuose raštuose seniūnaitis taip pat mini Perkėlos g., Rimkų g. ruožą, kuriuo dauguma ratuotųjų  juda 70–90 kilometrų per valandą greičiu, bei Taikos prospekto kelio dalį šalia Kairių gatvės.

"Šie ruožai neurbanizuoti, galima sakyti, tai – tiesus kelias, niekuo nesiskiriantis nuo užmiesčio ir tik formaliai patenkantis į miesto administracines ribas. Nors leistinas automobilių greitis ten – 50 kilometrų per valandą, dauguma vairuotojų vis tiek renkasi 70. Važiuojant laukais tai visiškai saugu, tačiau sukuriama psichologinė įtampa, tarsi būtum pažeidėjas", – nerimavo seniūnaitis.

Bijo avarijų

Pasak vyriškio, leistinu greičiu Mokyklos g. viaduku slenkantys vairuotojai sukelia avarines situacijas.

Jei nušoksiu nuo Biržos tilto, ar jis bus uždarytas?

"Dėl Mokyklos gatvės tilto jau rašiau laiškus į Klaipėdos savivaldybės Transporto skyrių. Vieni rodo į policiją, kiti – dar kažkur. Analogiška situacija Kalotės kelyje, kur leidžiama važiuoti tik 60 kilometrų per valandą greičiu. Tas pats ir dėl P.Lideikio g. Melnragės link, po to, kai vienas veikėjas apsivertė skriedamas 200 kilometrų per valandą, dabar visi dėl to turime važiuoti lėtai. Šis argumentas neįtikina. Jei nušoksiu nuo Biržos tilto, ar jis bus uždarytas?" – ironizavo vyras.

Anot Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Paukštės, seniūnaičio E.Koševoj siūlymai buvo apžvelgti kartu su Klaipėdos kelių policijos pareigūnais.

Esą Rimkų g. dalyje maksimalaus greičio didinti negalima dėl saugumo. Gatvė nelygi ir siaura, plotis – 7 m., joje įrengtos autobusų stotelės, pėsčiųjų perėja.

"Rimkų gatvė gana pavojinga, yra posūkis, griovys, kartais būna apledijusi, todėl šis variantas netinka. Paprastai vairuotojui leidus važiuoti 70 kilometrų per valandą, greitis dar išauga. Mes bijome eismo įvykių", – neslėpė V.Paukštė.

Pritaria, bet negali

Vis dėlto į kai kuriuos klaipėdiečio siūlymus buvo atsižvelgta. Svarstoma galimybė padidinti greitį Taikos pr. tarp Žardupės g. ir viaduko per geležinkelį.

"Problema ta, kad dabar Lypkių gatvėje vairuotojai stato krovininius automobilius. Kadangi ten nėra šaligatvio, gyventojai arba LEZ darbuotojai eina keliu. Tarp stovinčių vilkikų vaikščioti nesaugu. Todėl vilkikus norime nukreipti į Taikos prospektą. Kol Lypkių gatvėje stovės automobiliai, apie padidintą greitį negali būti nė kalbos", – nukirto V.Paukštė.

Paklaustas, ar nebūtų logiška ant Mokyklos g. viaduko įteisinti didesnį greitį, valdininkas laikėsi savo – kuo daugiau leisi, tuo greičiau važiuos.

"Rudenį dėl slidaus kelio turėjome mirtiną atvejį. Nenorime išaugusių žūčių, sužeidimų, avarijų. Normalu mieste važiuoti 50 kilometrų per valandą. Ne todėl, kad norime drausti, bet kad išsaugotume žmogaus gyvybę. Dėl Kalotės kelio, kuris miestui nepriklauso, gal ir būtų galima imtis drąsesnių sprendimų, bet policija tai griežtai vetavo. Matyt, turi tam savų priežasčių. Aš asmeniškai irgi būčiau už", – kalbėjo V.Paukštė.

Reikėtų mažinti iki 30 km/val.?

Vicemeras Artūras Šulcas akcentavo, kad Saugaus eismo komisijos tikslas ir yra užtikrinti saugumą mieste, o tai prieštarauja greičio didinimui.

"Galima leisti ir 150 kilometrų per valandą greitį arba išvis jo neriboti, klausimas, kokios bus pasekmės? Kuo mažesnis greitis, tuo menkesni avarijų padariniai. Seniūnaičio pasiūlymas gerbtinas, tačiau jis kardinaliai kertasi su Lietuvos valstybės, ES ir viso pasaulio politika. Apskritai specialistai miestuose rekomenduoja mažinti greitį iki 30 km per valandą", – komentavo A.Šulcas.

Pašnekovo žodžiais tariant, šių draudimų dėka mieste sumažėjo eismo įvykių, mat kiekvienas greičio kilometras didina riziką.

Tūkstančių "benzingalvių" noras nuvažiuoti greičiau yra nevertas vieno vaiko ašaros.

"Dabar džiaugiamės, kad mieste stabilizavosi sunkių avarijų pasekmių skaičius. Jei anksčiau Klaipėdos miesto gatvėse kasmet žūdavo po 10 žmonių, pastaruoju metu vidurkis išlieka panašus – apie dvi aukos. Galima įsivaizduoti, kas būtų padidinus greitį. Tūkstančių "benzingalvių" noras nuvažiuoti greičiau yra nevertas vieno vaiko ašaros," – samprotavo A.Šulcas.

Tiesa, Saugaus eismo komisija išklauso ir analizuoja gautus pasiūlymus, kuriuos teikti gali visi – tiek įmonių atstovai, tiek fiziniai asmenys ar organizacijos.

"Tačiau nereikia tikėtis, kad tavo pasiūlymas yra genialus. Galbūt jis teisingas, bet visuomenė su tuo nesutinka. Tai – demokratija. Ne visoms ir mano mintims pritaria komisija, bet tai yra normalu. Komisijai rūpi ne greitis ar vairuotojų patogumas, o pirmiausia – saugumas", – tikino pašnekovas.

Dažniausiai į komisiją besikreipiantys žmonės prašo riboti maksimalų automobilių greitį, įrengti greičio mažinimo kalnelius ar apšvietimą. Esą tai natūralu, nes didžioji dauguma klaipėdiečių vaikšto pėsčiomis ir tam tikrose vietose jaučiasi nesaugiai.

Atšvaitai neišgelbėjo

Kalotėje, kurią perpus dalija kelias į Kretingą, yra trys pėsčiųjų perėjos.

Pirmoji, važiuojant iš Kretingos pusės, yra gerai apšviesta, prieš ją įrengtas greičio slopinimo kalnelis.

Gyvenvietės viduryje ties autobusų stotele esanti antroji perėja yra vos pastebima, sutemus ties ja yra visiškai tamsu, nėra čia ir kalnelių.

Trečioji perėja – už kelių dešimčių metrų nuo antrosios, prieš ją taip pat įrengti greičio slopinimo kalneliai, bet ir ji nėra apšviesta.

Vietos gyventojai tikina, kad aktualiausia jiems yra vidurinioji, nes per ją dažniausiai eina mokiniai, skubantys į autobusą arba grįžtantys iš mokyklos.

Ryte nemažas būrys vaikų, gyvenančių Purmaliuose, eina per šią perėją į stotelę, po pietų ją įveikia Medelyno gatvėje gyvenantys mokiniai.

Klaipėdietis Darius Mažeika yra pasiryžęs kilti į kovą, kad ši perėja taptų saugi. Vyro šeimai tai skaudi tema – šiemet sausio 29-osios vakare būtent čia automobilis sužalojo jo dukrą. Nelaimė atsitiko apie 18.30 val.

15 metų mergaitė sustojo skiriamojoje juostoje laukdama, kada pravažiuos mašinos. Ji matė atvažiuojančią mašiną, laukė, kada galės eiti per gatvę.

Tuo metu automobilį vairavusi moteris pristabdė prieš pėsčiųjų perėją. Paauglė pamanė, kad automobilis stabtelėjo ją praleisti, ir žengė į gatvę. Tačiau vairuotoja jos nepamatė.

Tą vakarą krito šlapdriba, protarpiais virstanti į lietų. Nors 15-metė nešioja ne vieną atšvaitą, o eidama per gatvę įsijungia ir žibintuvėlį, vairuotoja tamsoje jos nepastebėjo ir partrenkė.

Mergaitės kaulai nelūžo, bet smūgio metu jai sutrenktos smegenys, trūko kojos raiščiai, sužaloti dantys, nukentėjusioji patyrė daug sumušimų.

Jos tėvai džiaugiasi, kad mergaitė nepatyrė labai sunkių traumų, kurių būtų nepavykę išvengti, jeigu automobilis nebūtų stabtelėjęs.

"Kitą dieną dukra su bendramoksliais turėjo išskristi į Olandiją, buvo paruošusi projektą ir labai laukė šios kelionės. Kiti vaikai išvyko, o jai teko kęsti skausmą. Tai neteisinga dvigubai. Iš policininkų girdėjau, kad šioje perėjoje žmonės buvo sužaloti ir anksčiau", – kalbėjo mergaitės tėvas.

Greičio nekontroliuoja

Vyras piktinosi situacija, dėl kurios kasdien vykdami į mokyklą ir namo vaikai susiduria su didžiuliais pavojais.

"Kelias per Kalotę yra ištisa pavojaus zona. Vairuotojus pristabdo tik prieš iškiliąją perėją, įvažiuodami nuo Kretingos pusės. Greičio matuoklio čia nėra, tik informacinis įrenginys. Vos įveikę pirmąją perėją vairuotojai spaudžia akceleratoriaus pedalą ir nepaiso, kad važiuoja per gyvenvietę, kur privaloma neviršyti 50 kilometrų per valandą greičio. Net 80 kilometrų per valandą važiuojantieji čia yra lenkiami dar greičiau važiuojančių automobilių. Kai rytais išvažiuoju iš savo kiemo ir bandau įsukti į Medelyno gatvę, turiu ilgokai palaukti, nes į darbus skubančiųjų transporto priemonių srautas – nenutrūkstamas, o ir greitis – kur kas didesnis nei leidžiama", – tikino D.Mažeika.

Pats vairuotoju ilgą laiką dirbęs vyras piktinosi netvarka Klaipėdos gatvėse. Jo įsitikinimu, ne tik vairuotojai kalti, kad važinėja ne taip, kaip reikalauja taisyklės ir kelio ženklai.

Esama nemažai vietų, kur greičio ribojimas yra nesuprantamas, o kai kuriose dėl įvairių ribojimų persistengta.

Viena tokių vietų D.Mažeika vadina poros kilometrų ruožą tarp Kalotės ir Klaipėdos. Dar visai neseniai čia buvo leidžiamas 70 kilometrų per valandą greitis, dabar jis sumažintas iki 60 kilometrų.

Kodėl taip pasielgta, visiškai nesuprantama.

Klaipėdos kelių patrulių kuopos vadas Artūras Freitikas tikino, kad šioje vietoje leistinas greitis sumažintas, nes čia esama apsisukimų bei išvažų iš šalutinių gatvelių.

Nesutinka leisti važiuoti greičiau

Uostamiesčio Kelių policijos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas Gediminas Kalasūnas tikino nė karto dar negirdėjęs apie prašymą didinti leistiną greitį miesto ribose. Ir net jei kas nors to prašytų, jis pats būtų nusiteikęs nesutikti.

Pasak jo, mieste yra tik trys magistralinės gatvės, jose – daugybė perėjų, išvažų bei apvažiavimų, greičiau važiuodami vairuotojai nesugebėtų užtikrinti saugumo sau bei kitiems eismo dalyviams.

Viena uostamiesčio vietų, kur retas paiso taisyklių ir važiuoja kur kas didesniu nei 50 kilometrų per valandą greičiu, yra Mokyklos gatvės viadukas. Būtent čia reidų metu policininkai nutveria daugiausiai pažeidėjų.