Kruizų augimas sustojo

Baltijos jūros kruizinio sezono madas iš dalies diktuoja jungtinis Danijos Kopenhagos ir Švedijos Malmės uostas, iš kurių prasideda dauguma Baltijos jūros kruizų.

Daug pasako tai, kad Kopenhagos uostas Pasaulio kelionių apdovanojimų organizacijos pripažintas geriausiu 2024 m. Europos kruiziniu uostu. Jis vienintelis toks uostas Baltijos jūros regione.

Visi kiti į geriausiųjų dvyliktuką įtraukti uostai yra iš Viduržemio jūros regiono, išskyrus Didžiosios Britanijos Sautamptono ir Portugalijos Lisabonos uostus.

Šiemet Kopenhaga, kaip ir pernai, tikisi sulaukti beveik 300 kruizinių laivų ir apie 750 tūkst. kruizų keleivių. Tai reiškia, kad kruizinis sezonas visame Baltijos jūros regione nebus koks nors išskirtinis.

Verta prisiminti, kad prieš COVID-19 pandemiją Kopenhagos uostas jau svarstė, kada peržengs 1 mln. kruizinių turistų skaičių per metus. Taip pat svajota ir apie 400 kruizinių laivų per sezoną.

Dabar jau ir 300 laivų bei 750 tūkst. keleivių skaičiai Kopenhagoje laikomi gerais.

Svečias: šiemet į Klaipėdą atplauksiantis didžiausias laivas bus 315 m ilgio „Mein Schiff 1“. / „Cruisestart.de“ nuotr.

Amerikiečiai paliko Baltiją

Šiemet bus jau treti metai, kai Baltijos jūros kruizai vyksta be Rusijos „perlo“ – Sankt Peterburgo uosto. Tai turėjo didelės įtakos. Visuotinai pripažįstama, kad kruizai į egzotišką šalį, kokia yra Rusija, traukė turistus, o ypač į buvusius carų rūmus.

Tai, kad Baltijos jūros kruizuose nebeliko maršrutų į Rusiją, bene labiausiai atsiliepė su Amerika susijusiam kruizų verslui. Baltijos jūros regione beveik neliko kruizinių linijų iš JAV. Taip pat sumažėjo ir pačių jūrų turistų iš šios šalies.

Kopenhagos uosto kruizinio turizmo direktorius Klausas Bondamas pripažino, kad yra siekiama, jog į Baltijos jūros regioną sugrįžtų daugiau žmonių, ypač iš Amerikos kruizinių linijų.

Bendra visos Baltijos jūros kruizų tendencija yra tokia, kad joje sumažėjo didelių laivų skaičius ir atsirado daugiau mažesnių laivų. Tai siejama ir su tuo, kad iš kruizų lankytinų uostų „iškritus“ Sankt Peterburgui, bendras kruizų turistų antplūdis į Baltijos jūrą sumenko.

Baltijos jūros kruizų maršrutuose nelikus Sankt Peterburgo uosto, aptirpo su Amerika susijęs kruizų verslas ir keleivių iš JAV skaičius.

Sulauksime ir išskirtinių laivų

Šių metų Baltijos jūros kruiziniame sezone bus ir naujovių – pirmą kartą atplauks 10 naujų laivų.

Tarp jų paminėti ir „Azamara Onward“, kuris Klaipėdoje bus rugpjūčio 14-ąją, bei „Mein Schiff 7“, kuris Klaipėdos uoste lankysis rugpjūčio 18-ąją.

Šiemet į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai planuoja užsukti 53 kartus. Didžiausias į Klaipėdą net 4 kartus atplauksiantis kruizinis laivas bus 315 m ilgio „Mein Schiff 1“.

Vertinant kitus į Klaipėdą atplauksiančius kruizinius laivus, galima pastebėti po COVID-19 pandemijos kruiziniame versle Baltijos jūroje susiformavusią naują tendenciją.

Ryškiai padaugėjo nedidelių, iki 200 m ilgio kruizinių laivų. Nedidelis, 131 m ilgio kruizinis laivas „Le Bellot“ balandžio 23 d. kaip tik ir atidarys kruizinį sezoną Klaipėdos uoste. Spalio 1 d. jį užbaigs taip pat nedidelis, 181 m ilgio, laivas „Sirena“.

Taip pat ryškiai sumažėjo didelių, per 300 m ilgio laivų. Tokie laivai Klaipėdoje bus tik du – jau minėti 315 m ilgio „Mein Schiff 1“ ir 300 m ilgio „Mein Schiff 7“.

Gali būti ir tokia tendencija, kad į Baltijos jūrą nukreipiami ne patys prestižiškiausi kruiziniai laivai. Nors Klaipėdoje rugpjūčio 7 d. lankysis vienas prabangesnių kruizinių laivų „Serenade of the Seas“. 2021 m. šis laivas plukdė turistus aplink pasaulį 274 parų kruize, kur mažiausia kaina vienam asmeniui buvo nuo 61 tūkst. JAV dolerių.

Per 2024 m. kruizinių laivų sezoną Klaipėdoje nepamatysime nė vieno nei „Norwegian Cruise Line“, nei „Aida Cruises“ laivo, nors šias kompanijas Pasaulio kelionių apdovanojimų organizacija pripažino geriausiomis 2024 m. Europos kruizinėmis linijomis.