„Dabar pradėjome valyti rūsį ir sienoje aptikome sviedinius. Bevalant iškrito dar keletas dalių – viena buvo sprogusi, o kitos nesprogusios. Tokie specifiniai sviediniai yra vokiška reaktyvinė artilerija“, – aiškino archeologas Rokas Kraniauskas.

Tad kasti čia tapo pavojinga.

„Prieš tai dar žiūrėjome, kad tai galbūt yra atsitiktinis dalykas, bet dabar matome, kad patalpose sistemiškai yra sudėti sprogmenys“, – teigė archeologas.

Tik esą neaišku, kas sudėjo sprogmenis. Archeologas spėja, kad rusai pokariu.

„Manau, kad visa buvusios Biržos gatvės rytinė dalis, kadangi buvo dideli pastatai, yra išlikę pokarinių nuotraukų, kai jie yra apgriauti ir juos, matyt, reikėjo visiškai išvalyti, panaikinti ir greičiausiai buvo pasirinktas sprogdinimo metodas“, – samprotavo R. Kraniauskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors darbams nuolat trukdoma, jau perkasta nemaža dalis aikštės.

„Šiuo metu atkasinėjame tokį Klaipėdos vaizdą, koks buvo Antrojo pasaulinio karo metu subombarduotas. Mes, archeologai, paprastai sakome, kad pas mus yra vertinga tai, kas iki 1800 metų“, – sakė archeologas Donatas Zubrickas.

Sovietmečiu išvalius buvusių statinių griuvėsius aikštėje atsirado Vladimiro Lenino paminklas.  

„Atsidengę gatves, gatvių tinklą matome, kad grindiniai yra nurinkti. Jie buvo panaudoti tvarkant senamiestį ir kitas gatves, tai iš esmės tos statybinės medžiagos gyvena antrą savo gyvenimą“, – kalbėjo D. Zubrickas.

Archeologams įdomesnės ravelino arba pagalbinio pastato, priešais tvirtovės griovį tarp bastionų, liekanos.

Atgimimo aikštės rekonstrukciją savotiškai sprogdina ir visuomenininkai. Daugiau nei pusė tūkstančio žmonių pasirašė peticiją, reikalaujančią išsaugoti Klaipėdos centro istoriją.

Dabar diskutuoti, kada prasidėję darbai, nusamdytas rangovas ir savivaldybė moka lėšas už projekto įgyvendinimą, yra vėlu.

„Puiku, kad sovietinis palikimas naikinamas, bet, kad negrįžtama į istoriją, o toliau elgiamasi kaip Kaliningrado srityje, kur viskas nušluojama, kas mena istoriją ir statomi nauji stikliniai ar utopiniai statiniai, neturintys nieko bendro su miesto istorija, tai yra blogai“, – piktinosi Klaipėdos miestiečių draugijos valdybos narys Mindaugas Milinis.

Peticiją pasirašiusieji turi siūlymų.  

„Čia buvo centrinė, turtingiausia gatvė senojo Mėmelio. Atstatyti tuos pastatus – čia būtų radikaliausias pasiūlymas. O jeigu nėra politinės valios ir žmonės, kurie miesto taryboje, neišmano mūsų istorijos, tai bent reikia išsaugoti tai, kas likę. Jokiu būdu negalima naikinti pamatų, rausti žemę ir statyti kažkokią požeminę aikštelę miesto centre“, – akcentavo M. Milinis.

Bet miesto valdžia atkerta.  

„Buvo begalės laiko nuo 2013 metų tiems, kuriems atrodo kitaip, išreikšti savo nuomonę ir pasakyti ją lauku. Dabar diskutuoti, kada prasidėję darbai, nusamdytas rangovas ir savivaldybė moka lėšas už projekto įgyvendinimą, yra vėlu“, – teigė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. 

Aikštėje atsiras plokštuma, kurioje bus atvaizduotas Klaipėdos istorinis žemėlapis, bus ir pylimai, žymintys čia buvusį užstatymą. O dviejų aukštų požeminėje aikštelėje tilps apie 230 automobilių.

„Žinokite, kad šie griuvėsiai gali likti 20 metų, lygiai taip pat, kaip matėme griuvėsius po „Salamander“ pastatu. Ar reikia šito vaizdo Klaipėdai, tegul atsako visuomenė“, – pabrėžė Klaipėdos meras.

Archeologai nespręs, ką daryti su senųjų pastatų fragmentais. Tai patikės paveldosaugininkams.