Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos, Aplinkos ministerija ES lėšomis gali finansuoti pylimų, kurie užkirstų kelią potvyniams, įrengimą.

Tokiai priemonei įgyvendinti numatoma skirti apie milijoną eurų. Savivaldybė turėtų prisidėti 7,5 proc.

„Kol kas nekalbama apie skiriamas lėšas Klaipėdai ar konkrečiam kitam miestui. Bandysime teikti paraišką“, – sakė pavaduotoja.

E.Mantulova priminė, kad prieš kelerius metus buvo atliktas tyrimas, jo metu išskirtos Klaipėdos vietos, kurioms gresia potvynis.

Įvardyti trys tokie taškai: piliavietės teritorija ir Mažajame Kaimelyje esanti sodų bendrija, kurias gali užlieti patvinusi Danė, bei Smeltalės upelio pakrantės.

Iš pradžių siūlyta, kad pylimai būtų statomi šalia Mažajame Kaimelyje esančios sodų bendrijos.

Tačiau, apklausus gyventojus, išanalizavus anksčiau šioje teritorijoje vykusius potvynius, darbo grupė sprendimą pakeitė.

„Paskutiniai potvynio požymiai dėl gamtinių sąlygų – gausių kritulių, polaidžio – šioje teritorijoje užfiksuoti prieš dvejus metus, tačiau teritorija nebuvo užlieta. Ne taip seniai čia buvo potvynis, bet ne dėl gamtinių sąlygų, o sugriautos užtvankos“, – paaiškino pavaduotoja.

E.Mantulovos teigimu, norint apsaugoti sodų bendriją nuo potvynių, reikėtų įkurdinti didelius pylimus. Jų aukštis turėtų siekti 1,8 m, o pagrindo plotas – 6 kv. m.

„Pylimai būtų labai dideli, jiems įrengti reikėtų didelės teritorijos, o potvynio rizika nėra tokia didelė. Tad, darbo grupės manymu, projekto įgyvendinimas šioje vietoje yra ne sveikintinas, o sunkiai priimtinas“, – pažymėjo pašnekovė.

Dėl šios priežasties bus prašoma, kad pylimai būtų įrengti prie Smeltalės upės. Čia jie padėtų suvaldyti potvynius.

„Juolab kad yra parengtas parko prie Smeltalės upelio projektas. Jame numatyta įkurdinti ir pylimus. Būtų galima grįžti prie šio projekto įgyvendinimo“, – tikino E.Mantulova.