- Kalbino Žaneta Skersytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Balandžio 17 d. 19 val. Žvejų rūmuose Giedriaus Kuprevičiaus operoje „Prūsai“ virs aršios kovos bei širdį draskančios dramos sprendžiant, ką pasirinkti – meilę moteriai ar Tėvynei. Belaukiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operos „Prūsai“ kalbiname Klaipėdos universiteto profesorių dr. Vygantą Vareikį.
Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo: „Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“
– Pirmiausiai pažvelkime į operos „Prūsai“ librete vaizduojamus įvykius istoriko akimis.
– Baltų pajūris buvo nuolat puldinėjamas vikingų, švedų, vėliau atėjo Vokiečių ordinas. Prūsų gentys germaniško etnoso buvo asimiliuotos prieš keletą šimtmečių ir taip išnyko viena baltiška šaka. Kai XIII a. pabaigoje kryžiuočiai pasiekė Nemuną, Lietuvos teritorija virto žūtbūtinių mūšių arena. Kryžiaus žygių metu prūsų gyvenamos teritorijos buvo nukariautos, gyventojai pavergti ir įbaudžiavinti, o vėliau palaipsniui asimiliuoti.
– Herkus Mantas kaip asmenybė ir kaip operos personažas: kiek skirtumų galėtumėte įžvelgti?
– Išties reikėtų skirti Herkų Mantą kaip istorinę asmenybę, apie kurią byloja vokiečių metraščiai, ir mitologizuotą herojų, kuris iškyla meniniuose kūriniuose - Giedriaus Kuprevičiaus operoje “Prūsai” arba 1972 metais sukurtame lietuviškame kino filme “Herkus Mantas”. Jų gerbėjus turiu nuvilti: istoriniai šaltiniai nutyli Herkaus Manto meilės istorijos niuansus. Visiems viduramžių valdovams (taip pat – ir prūsų gentinės visuomenės vadams) svarbiausias dalykas buvo valdžia ir tėvonija, t. y. paveldėtos žemės, todėl jų santuokos buvo planuojamos iš anksto ir turėjo feodalinės žemėvaldos logiką. Nors prūsai neturėjo suformuotos feodalinio paveldėjimo sistemos, valdžia buvo svarbiau negu meilė... Tad šiuo atveju neverta painioti šaltiniais grįsto istorinio pasakojimo ir meninės fantazijos, grindžiamos vaizdais ir jausmais.
– Ką apie Herkų Mantą žinome iš istorinių šaltinių?
– Didžiojo prūsų sukilimo metu sukilo visos prūsų žemės. Prūsai išvadavo beveik visą savo teritoriją, jie sėkmingai veikė savo žemėse ir ilgai turėjo iniciatyvą, bet stipriausių kryžiuočių pilių paimti nesugebėjo. Herkus Mantas, būdamas įkaitu Vokietijoje, įgijo karybos įgūdžių, bet realiai jis buvo, pagal Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kroniką, tik notangų genties vadas, o bendriems sukilimo veiksmams vadovavo prūsų žemių karo vadų taryba.
Nors žemaičiai atėjo į pagalbą prūsams, bet dėl kryžiuočių kariuomenės nuolatinio papildymo riteriais iš Vakarų ir žiauraus teroro (prūsų gyvenviečių vyrus kryžiuočiai išžudydavo arba apakindavo, o moteris ir vaikus išsivesdavo su savimi) prūsai galiausiai palūžo.
– Prūsų tauta išnyko: nebėra nei tokios šalies, nei tokios kalbos. Ar panaši grėsmė istorijos kataklizmuose reali visoms mažoms tautoms?
– Iš tiesų, nebeliko ne tik prūsų genčių ir prūsų kalbos, bet ir valstybės, kuri gyvavo prūsų žemėse – Prūsijos kunigaikštystės ir Prūsijos karalystės. Vokiečiai po Antrojo pasaulinio karo buvo išstumti iš rytinės Baltijos regiono. O prūsų pavyzdys lietuviams yra nuolatinis priminimas, kas gali nutikti aukštu išsivystymo lygiu pasižymėjusiai tautai. Prūsų papuošalai, jų ginkluotė istorikams iki šiol kelia susižavėjimą.
– Ko galėtume pasimokyti iš istorijos vingiuose visiems laikams pražuvusių prūsų?
– Sudėtingas klausimas. Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo šaltiniai, kovodavo iki galo, žūdavo (kaip rodo Dzintarės pilies prūsų žemėse apgultis), bet nepasiduodavo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?
– Kaip manote, ar Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui reikalingi spektakliai, primenantys mūsų krašto istoriją?
– Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras turėtų orientuotis į kokybę ir kurti tokius spektaklius, kurie pritrauktų publiką iš visos Lietuvos. Klaipėda - svarbus Vakarų Lietuvos kultūrinės traukos centras, tačiau jis turi tapti visos Lietuvos kultūrinės traukos centru. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuris po kelerių metų galės džiaugtis naujais moderniais rūmais, šiuo atžvilgiu tenka itin svarbus vaidmuo. Mano nuomone, jis turėtų orientuotis į veikalus, susietus su vokiečių ar skandinavų tradicija, baltišku identitetu ir jūrine kultūra. Istoriją meninėmis priemonėmis įmanoma pristatyti puikiai: garsios XIX a. italų ir prancūzų operos tai įrodė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie siekį sugrąžinti Rojų1
Du kūrėjai, sutuoktiniai klaipėdietė Rūta Jusionytė ir iš Pietų Amerikos kilęs Francisco Sepulveda, gyvenimui ir kūrybai pasirinkę menų Meką – Paryžių – savo naujausių paveikslų parodą atveža į Palangą, į „Ramybės...
-
Legendos pagerbimas: jubiliejinis koncertas „Švelnumas“ kompozitoriui A. Raudonikiui atminti
Jubiliejinis koncertas „Švelnumas“, kuriuo bus pagerbtas neblėstantis Algimanto Raudonikio kūrybinis palikimas, bus didinga duoklė vienam žymiausių Lietuvos kompozitorių. Šis ypatingas renginys, skirtas milžiniškam jo in...
-
Karališkas Klaipėdos festivalio akcentas: „Ugnies ir vandens muzika“ su ugnies fakyrų pasirodymu
Rugpjūčio 14 d., 21.30 val., senajame elinge bus pristatyta IV-ąjį tarptautinį Klaipėdos festivalį, kviečiantį iškilmingai ir pakylėtai švęsti Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį, užversianti programa „Ugnies ir vandens ...
-
Nepamirštamas vakaras Klaipėdoje: MIR, Meloru, Bienis, Kemdu ir Seneka koncertas rugpjūčio 2 d.
Jau šį penktadienį, rugpjūčio 2 d., Klaipėdoje, Gluosnių skg. 2A K1, vyks įspūdingas koncertas, kuriame pasirodys garsūs atlikėjai MIR, Meloru, Bienis, Kemdu ir Seneka. ...
-
Dar galima pamatyti vertikalaus šokio pasirodymą1
Ši Jūros šventė ypatinga daugeliu dalykų, vienas jų – ypatinga galimybė pamatyti plastiškus jaunųjų šokėjų skrydžius ant Kultūros fabriko sienos. Du pasirodymai taps besibaigiančios šventės vinimi. ...
-
Nemuno deltos regioniniame parke – šienpjovių čempionatas
Šilutės rajone, Nemuno deltos regioniniame parke esančiame Rupkalvių kaime, šeštadienį vyks šienpjovių čempionatas. ...
-
Dėmesio centre – muzikuojantis dviratis: greitai pasirodys ir žinomi atlikėjai
Uostamiesčio pietinėje dalyje daugiabučių namų kiemuose, taip pat parkuose ir įvairiose kitose erdvėse vyksta neįprasti muzikiniai pasirodymai. Ant Žvejų rūmų komandos sukurto elektrinio triračio dviračio važiuodami atlikėjai ne tik groja prie ...
-
G. Žmavcas: pasaulinė premjera apjungs visus KVMT baleto trupės šokėjus į vientisą organizmą2
Rugpjūčio 2–3 dienomis pasaulinė vienaveiksmių šiuolaikinių baletų diptiko premjera „Reverb‘as“ pradės ketvirtąjį tarptautinį Klaipėdos festivalį. Senoji Paulio Lindenau laivų statykla ir visi čia susirinkę žiūro...
-
Klaipėdoje praūžė jubiliejinis Aludarių dienos festivalis: gera muzika, maistas ir gėrimai priviliojo tūkstančius
Aludarių dienos festivalis Klaipėdoje dar kartą įrodė, kad ir vienos dienos linksmybės vasarą gali būti ne mažiau smagios ir įdomios. Jubiliejinis dešimtasis festivalis kvietė klausytis geros muzikos, ragauti, bendrauti, lankytojai išb...
-
Klaipėdos festivalis: muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ dainuos M. Vitulskis5
Į Klaipėdos festivalio muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ atvykstantis operos solistas Merūnas Vitulskis nekantriai laukia kiekvieno. ...