Parodoje „Šventos moterys“ – laikui nepavaldžios ikonos

Religinius paveikslus primenančios besimeldžiančių moterų fotografijos ir šiurpins, ir kels smalsumą. Šiais meniniais darbais bus siekiama perteikti 15 moterų istorijas, kurios savo išvaizda veikiausiai daugeliui primins religines ikonas. Dauguma fotografijos dalyvių – lietuvės.

Šias fotografijas sukūrė italų režisierius, rašytojas, fotografas Gianluca Sodaro, jas bus galima išvysti šį penktadienį Klaipėdos dramos teatre 18 val. parodos „Šventos moterys“ atidaryme.

2019–2021 m. Italijoje G. Sodaro sukūrė pirmąją fotografijų sakralumo tema seriją, kurioje dalyvavo įvairaus amžiaus ir etninės kilmės moterys. O 2023-iaisiais pradėjo kurti antrąją šios parodos seriją Lietuvoje. Kadangi autorius jau devynis mėnesius gyvena tarp Sicilijos ir Klaipėdos, nutarė kurti parodą su lietuvėmis.

Pasak meno istorikės, eseistės ir žurnalistės Arabella’os Cifani, už G. Sodaro kūrybos slypi religinė Sicilijos ikonografija – Skausmingoji Dievo Motina, nešama bažnytinėse procesijose, vaizduojama knygose ar prie lovų laikomuose paveiksluose.

Kiekvienas fotografinis portretas turi savo istoriją ir, kaip ir mano „vizijose“, atveria naują langą stebėtojo bei visuomenės akyse.

„Madonos, Mergelės Marijos su kūdikiu ir be jo tema yra viena seniausių ir labiausiai paplitusių krikščioniškame mene, ji įkvėpė šį fotografijos projektą, kurį rengiu nuo 2019 m. Nusprendžiau iš šios temos atimti jos specifiškai religinę prasmę ir apversti ją aukštyn kojomis pagal savo viziją. Esame įpratę Madonos atvaizdą laikyti kaip nepakartojamą, tyrą ir nepasiekiamą, tad pamirštame, kad ji buvo tiesiog moteris. Tad galvojau apie „paprastas“ moteris ir bandžiau jas paversti bevietėmis, laikui nepavaldžiomis ikonomis“, – pasakojo G. Sodaro.

Fotografuodamas moteris, autorius stengėsi užfiksuoti ir Lietuvos architektūros aspektus, miestų ir gamtos peizažus. Kai kurios fotografijos buvo padarytos prie apleistų pastatų.

Gianluca Sodaro. Asmeninio archyvo nuotr.

„Kiekvienas fotografinis portretas turi savo istoriją ir, kaip ir mano „vizijose“, atveria naują langą stebėtojo bei visuomenės akyse“, – tikino G. Sodaro.

Anot jo, fotografijų tema labiau susijusi ne su konkrečia religija, o su religingumu, dvasingumo jausmu.

„Norėjau užfiksuoti moters figūros „šventumą“, su kuriuo šiais laikais dažnai neteisingai elgiamasi. Pavyzdžiui, Italijoje aktuali moterų žudymo problema. O maldos aktas priklauso visiems žmonėms, malda nėra išskirtinė vienos ar kitos religijos dalis. Net ateistas, ištikus būtinybei, džiaugsmo ar nevilties akimirkai, gali kažkam melstis“, – teigė G. Sodaro.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių