Žygiavo sukilėlių keliais

Pasitelkus istorikus, aktorius, muzikos atlikėjus siekiama prisiliesti prie istoriškai svarbių įvykių ir juos tinkamai paminėti – bus giedamos giesmės, rengiami koncertai, parodos, vyks daug kitų proginių renginių.

Pasak uostamiesčio savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Skiotytės-Radienės, per šiuos metus Klaipėdos savivaldybės įstaigos ir partneriai įgyvendins 48 projektus.

Prie šios programos pareiškė norą prisijungti dar 22 organizacijos, pateikusios paraišką Kultūros ir meno projektų konkursui.

"Verta pažymėti pačius įdomiausius, didžiausio miestiečių dėmesio sulauksiančius projektus. Sausio 13-ąją vyko tradicinis pėsčiųjų žygis Klaipėdos sukilėlių keliais, organizuojamas Vakarų (jūros) šaulių Klaipėdos apskrities 3-iosios rinktinės ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyriaus. Žygyje dalyvavo apie trys tūkstančiai žygeivių. Žygis prasidėjo sausio 13-ąją Kretingos rotušėje ir truko apie penkias valandas. Buvo žygiuojama į Klaipėdą", – pasakojo K. Skiotytė-Radienė.

Koncertuos žinomi atlikėjai

Sausio 14 d., šeštadienį, 19 val. "Švyturio" arenoje klaipėdiečių ir visos Lietuvos lauks koncertas "Mūsų vienas vardas – Lietuva", kuriame pasirodys garsiausi Klaipėdos kūrėjai: Steponas Januška ir Kristina Jatautaitė, Edgaras Lubys, Liepa Mondeikaitė, Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė bei daugelis kitų.

Šiame koncerte bus atliekamos sentimentalios, su Klaipėda susijusios dainos. Koncertas bus tiesiogiai transliuojamas per LRT televiziją.

Sekmadienį renginių bus gausu nuo pat ryto. Kaip ir kasmet, sausio 15-ąją 10 val. Joniškės ir Lėbartų kapinėse Klaipėdos savivaldybės atstovai pagerbs Tilžės akto signatarų Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto atminimą.

10 val. miestiečiai bus kviečiami dalyvauti mišiose Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) ir Evangelikų liuteronų parapijos namuose (Pylimo g. 2).

"12 val. Klaipėdos skulptūrų parke vyks tradicinis, nuo tarpukario organizuojamas minėjimas prie paminklo "Už laisvę žuvusiems". Šiemet šis minėjimas bus tikrai išskirtinis, jame dalyvaus aukščiausi šalies vadovai, diplomatinio korpuso nariai, užsienio svečiai, ministerijų atstovai. Minėjime dalyvaus Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos nariai, Krašto apsaugos savanoriai, kiti Lietuvos kariuomenės atstovai", – teigė Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė.

Prisieks 50 šaulių

Ceremonija išsiskirs ir tuo, kad joje Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šauliai duos priesaiką – prisieks 20 vyresnio amžiaus ir 30 jaunųjų šaulių.

"Džiaugiamės, kad savaitgalio programa bus kupina Prancūzijos ambasados iniciatyvų. 13 val. Skulptūrų parke vyks kryžių, skirtų Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870–1871-aisiais Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti, atidengimo ceremonija. Prancūzijos ambasada kartu su Klaipėdos universitetu (KU) organizuoja dar du projektus – 16.30 val. KU (Herkaus Manto g. 84) bus atidengtos atminimo lentelės, skirtos Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių batalionui, kuris 1920–1923 m. buvo įsikūręs kareivinėse, dabartiniuose KU pastatuose. O 17 val. taip pat KU bus atidaroma paroda "Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923 m.", – pasakojo K. Skiotytė-Radienė.

Gintaras Grajauskas./ Vytauto Liaudanskio nuotr.

Parodys sukilėlio ginklą

Šią savaitę KU knygyną pasiekė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) ir KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto parengtas išskirtinis leidinys "1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai". Jame pirmą kartą publikuojami keli šimtai dokumentų, atsiminimų, taip pat sukilimo dalyvių sąrašas – apie 2 tūkst. pavardžių.

"Tęsiant apie programą, labai džiaugiamės, kad MLIM miestiečiams Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) pristatys išskirtinę su Vytauto Didžiojo karo muziejumi, Nacionaliniu muziejumi, Šiaulių "Aušros" muziejumi parengtą parodą "1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija", – sakė pašnekovė.

Šios parodos tikslas – pateikti visus atsakymus apie sukilimo priešistorę, geopolitinį kontekstą po Pirmojo pasaulinio karo, sukilimo eigą ir rezultatus.

Parodoje bus pristatomi išskirtiniai eksponatai, tokie kaip Tilžės akto originalas, originali vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vėliava su 1923 m. sausio 9-osios data. Taip pat miestiečiai galės išvysti sukilimo vado Jono Budrio-Polovinsko asmeninį ginklą ir iki šiol nepublikuotus jo atsiminimus.

Stebins masiškumu

Sausio 15-ąją 15 val. Teatro aikštėje miestiečių lauks vienas ryškiausių Klaipėdos krašto metus reprezentuojančių renginių – "Prefektūros šturmas".

Organizatoriai žada įspūdingą reginį, kuris žiūrovus nukels šimtmečiu atgal ir atskleis to meto autentiką, kovos reikšmę ir Klaipėdos susigrąžinimo svarbą.

Taip bus pagerbti žuvę savanoriai ir įprasminti 1923-iųjų sausio 10–15 d. įvykiai.

Pasak režisieriaus Mariaus Tumšio, tokio masto teatralizuota Klaipėdos krašto prijungimo rekonstrukcija Lietuvoje vyks pirmą kartą.

"Išsiskirs masiškumu, dalyvaus virš šimto karo istorijos mėgėjų, aktorių, dalyvių. Turėsime svečių iš Lenkijos, kurie taip pat dalyvaus rekonstrukcijoje. Apskritai tai bus vienas masiškiausių tokio tipo renginių, kurie yra įvykę pastaruoju metu", – teigė "Prefektūros šturmą" režisavęs M. Tumšys.

Bus nemažai šūvių

Anot režisieriaus, ruošiantis šiai teatralizuotai rekonstrukcijai buvo jaučiama vienybė – prie kūrybos proceso prisijungė daugybė žmonių, tarp jų ir Klaipėdos technologijų mokymo centro mokiniai, siuvę raiščius sukilimo savanoriams. Taip pat geranoriškai bendradarbiavo Krašto apsaugos savanoriai, Šaulių sąjunga, Sukilėlių g. 2 pastato savininkai ir daug kitų žmonių.

"Dalyvaus Klaipėdos dramos teatro (KDT) aktoriai, bus senovinių automobilių, motociklų, ginklų. Norisi sukurti autentišką aplinką. Primename klaipėdiečiams, jog perspėtų ukrainiečių bendruomenes, kad renginio metu bus šaudoma ir kad tądien 15–16 val. būtų budrūs, nes, siekdami atkurti autentišką mūšį, Klaipėdos atvadavimo sceną, turėsime nemažai sprogimų, šūvių", – pažymėjo režisierius.

Remontas renginiui – ne kliūtis

Dėl Teatro aikštėje vyksiančio remonto teks šiek tiek koreguoti miestiečių stovėjimo vietas, bus stengiamasi, kad visiems būtų gerai matomas vyksiantis veiksmas.

Taip pat akcentuojama, kad ši teatralizuota rekonstrukcija išsiplės ir į Turgaus gatvę.

"Kadangi Tomo g. remontuojama, viena pagrindinių puolimo krypčių bus Turgaus g., ir istoriškai taip buvo. Dalyvaus ir Karinių jūrų pajėgų orkestras, nes būtent Teatro aikštėje Nepriklausomos Lietuvos metu buvo dažni Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės orkestro koncertai", – akcentavo režisierius.

"Prefektūros šturmas" bus transliuojamas internetu įvairiais kanalais, taip pat per socialinius tinklus.

Koncertas – didžiausias istorijoje

Sausio 15-osios vakarą nuo 18.30 val. iš KDT bus tiesiogiai transliuojamas garsiausių Klaipėdos kultūros ir meno kūrėjų sukurtas įspūdingas meninis pasakojimas "Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923".

Renginį ves KDT aktorius Darius Meškauskas. Šis koncertas, anot M. Tumšio, bus didžiausias, koks tik yra vykęs KDT per visą istoriją.

"Renginyje didelį dėmesį skirsime kokybiškos muzikos atlikimui ir Mažajai Lietuvai, akcentuodami, ką Mažosios Lietuvos kultūra davė Lietuvai. Stengėmės surinkti pačius profesionaliausius atlikėjus, muzikantus, šiuolaikinio šokio atstovus, pačius geriausius mūsų kūrėjus. O KDT pasirinktas neatsitiktinai, nes tai pastatas, kuris visą laiką dalyvavo visuose įvykiuose. Labai džiaugiamės tokia jungtimi", – pabrėžė M. Tumšys.

Dar vienas svarbus akcentas – kompozitorius Giedrius Kuprevičius sukūrė specialų kūrinį, skirtą 1923 m. sukilimui. Šį kūrinį koncerte atliks orkestras, chorai ir pripažintas pasaulyje klaipėdietis solistas Tadas Girininkas.

Renginyje taip pat dalyvaus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, choras "Cantare", pučiamųjų orkestras ir daug kitų klaipėdiečių kūrėjų.

Komandoje – naujas narys

Prie kūrybinės komandos neseniai prisijungė ir scenografas iš Ukrainos Petro Bogomazovas, gyvenantis Klaipėdoje.

"Labai džiaugiuosi, kad visiškai netikėtai atsirado scenografas iš Ukrainos P. Bogomazovas – nuostabus kūrėjas, puikus darbuotojas. Ieškojome įvairiausių sprendimų. Jis jau visą mėnesį gyvena Klaipėdoje, kuria, bendrauja su KTD darbuotojais. Tikrai nuostabus teatro žmogus. Jo tėtis – vienas garsiausių teatro režisierių Ukrainoje, tad turi gilias tradicijas, puikiai įsilieja į komandą", – tikino M. Tumšys.

Tema – ne svetima

Scenarijaus autoriaus rašytojo Gintaro Grajausko teigimu, koncerto metu klausytojai galės prisiliesti prie istorijos per muziką, pasirodymą, tekstą.

Rašytojas šiek tiek prisidėjo ir prie "Prefektūros šturmo" teksto.

Pati karinė operacija – bene sėkmingiausia Lietuvos Respublikos atlikta akcija.

"Esu gana toli nuo kariškų reikalų. Mano indėlis – gana nedidelis – keli dialogai mūšio eigoje, visa batalija užsiima kiti žmonės. Pernai parašiau tekstą būsimai komikso knygai apie 1923 m. įvykius. Prieš tai porą metų domėjausi šia tema. Mano tėvo senelio brolis Kleopas irgi dalyvavo šiuose įvykiuose. Labai gaila, kad nesugebėjau atrasti detalių. Tėvai pasakojo jo istoriją, aš pats jo gyvo nesutikau. Tema man tikrai nėra svetima ir ji yra įdomi. Pati karinė operacija – bene sėkmingiausia Lietuvos Respublikos atlikta akcija. Manau, kad koncentruotai pavyks parodyti, kas ten iš tiesų vyko ir kaip tai buvo svarbu Lietuvai", – pabrėžė G. Grajauskas.

Viskas tik prasideda

Nors sausio 15-osios vakarą koncertas "Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923" bus paskutinis tądien, primenama, kad būtent ši diena duos startą šiemet vyksiantiems minėjimo renginiams.

"Noriu pabrėžti, kad sausio 15-ąją niekas nepasibaigia, o tik prasideda. Klaipėdos krašto minėjimų programa tęsis ištisus metus, yra suplanuota įvairių iniciatyvų. Viena tokių – tarptautinė mokslinė konferencija, kuri bus pagrindinė Lietuvoje, vyks Klaipėdoje ir Vilniuje. Visa programa ir renginiai bus skelbiami ir nuolat atnaujinami kulturosuostas.lt", – akcentavo Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė K. Skiotytė-Radienė.