Tęsiame automobilių sporto TOP 10 rubriką. Šią savaitę apžvelgsime tragiškiausius įvykius per visą automobilių sporto istoriją.

Automobilių sportas yra viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje. Pasauliniu mastu geriausiai žinomas „Formulės 1“ čempionatas, tuo tarpu Amerikoje populiarumu niekas negali prilygti NASCAR. Nuo pat autosporto atsiradimo šaknų – 1900 metų Olimpinės parodos – iki pat dabartinių laikų, šis dideliu greičiu pasižymintis sportas pritraukdavo begalę atsidavusių lenktyninikų ir ne mažiau aistringų fanų. Tačiau kartais šis atsidavimas privesdavo prie to, kad lentkynių metu kas nors netenka gyvybės.

Šis dešimtukas – labiausiai šokiruojančių, netikėtų ir tragiškų nutikimų automobilių sporto istorijoje, kurių metu žuvo lenktynininkas.

10. Marco Simoncelli, „MotoGP“

Marco Simoncelli | lapresse/Scanpix nuotr.

Perspektyvus motociklininkas Marco Simoncelli žuvo 2011 metais, priešpaskutinėse „MotoGP“ sezono lenktynėse Malaizijoje.

Italas  žuvo antrajame lenktynių rate, susidūręs su Collinu Edwardsu ir Valentino Rossi. Ketvirtoje pozicijoje važiavęs M.Simoncelli vienuoliktame posūkyje prarado motociklo kontrolę ir pradėjo slysti į trasos pakraštį, tačiau staiga motociklo padangos atgavo sukibimą su trasos paviršiumi ir M.Simoncellio motociklas metėsi atgal į trasą bei pasipainiojo C.Edwardso ir V.Rossi kelyje.

V.Rossi savo motociklu rėžėsi tiesiai į M.Simoncellio galvą bei kaklą. Dėl to nuo italo galvos nulėkė šalmas. Tuo pačiu metu į jį trenkėsi ir C.Edwardso pilotuojamas motociklas. Lenktynės buvo nedelsiant sustabdytos, M.Simoncelli nugabentas į trasos medicinos centrą, tačiau po mažiau nei valandos buvo pranešta apie piloto mirtį.

Žuvusio piloto garbei buvo pavadinta Misano trasa, o Valensijos trasoje – paskutinėse 2011 metų sezono lenktynėse – lenktynininkai nuvažiavo tris ratus, siekdami pagerbti žuvusį pilotą.

9. Rolandas Ratzenbergeris, „Formulė 1“

Rolandas Ratzenbergeris | autokult.pl nuotr.

Rolandas Ratzenbergeris žuvo 1994 metais Imoloje – tą patį savaitgalį, kaip ir Ayrtonas Senna. Tai buvo vienas iš tų pilotų, kuris kelią į „Formulę 1“ prasiskynė pinigų dėka. Jo sutartis su „Simtek“ komanda buvo vos penkerių lenktynių trukmės, o geriausias rezultatas – Japonijos TI trasoje užimta vienuolikta vieta.

R.Ratzenbergeris žuvo kvalifikacijos metu. Jo bolidas buvo pažeistas vienu ratu anksčiau prieš bandymą greitojo rato metu užsitikrinti vietą rikiuotėje. Dėl didelio vėjo no R.Ratzenbergerio bolido nulėkė priekinis sparnas, kuris palindo po dideliu greičiu lekiančiu automobiliu ir pasiuntė jį į sieną – pilotas į trasą juosiančius barjerus trenkėsi lėkdamas apie 300 km/h greičiu.

R.Ratzenbergerio laidotuvėse dalyvavo ir tuometinis FIA prezidentas Maxas Mosley, kuris vėliau pažymėjo: „Rolandas buvo pamirštas. Taigi nuėjau į jo laidotuves, nes visi kiti ėjo į Sennos laidotuves. Pamaniau, kad yra labai svarbu, jog kas nors nueitų ir į jo.“

8. Joe Weatherly, NASCAR

Joe Weatherly | fotki.com nuotr.

Joe Weatherly savo laikais buvo žinomas kaip lenktynių „klounų princas“ dėl trijų priežasčių: 1. Vieną kartą bandymuose jis dalyvavo vilkėdamas Piterio Peno kostiumą. 2. Jis krėsdavo šunybes kitiems lenktynininkams. 3. Jis iki paryčių gerdavo kartu su Curtisu Turneriu –  kitu lenktynininku ir artimu draugu. Nepaisant klouno reputacijos, J.Weatherly trasoje lėtas nebuvo: per dvylika metų trukusią karjerą NASCAR, jis laimėjo 25-erias lenktynes ir du „Gran National“ (dabar „Sprint Cup“) čempiono titulus.

J.Weatherly, čempiono titulą ginantis pilotas, žuvo 1964 metais, Riversaido trasoje, penktosiose sezono lenktynėse. Vėliau buvo nustatyta, kad prieš smūgį į sieną jo galva buvo išlindusi per bolido langą ir dėl to ji buvo sutraiškyta smūgio metu. Pilotas žuvo vietoje.

J.Weatherly žūtis smarkiai prisidėjo prie apsaugos užuolaidėlių atsiradimo „Stock Car“ lenktynių serijose visame pasaulyje. Jis yra vienintelis pilotas NASCAR istorijoje, žuvęs gindamas savo čempiono titulą.

Kaip paskutinis pokštas, J.Weatherly antkapis buvo padarytas Riversaido trasos kontūro formos.

7. Eddie Sachsas, „Indianapolis 500“

taurtoisemotorsports.com nuotr.

Žinomas dėl frazės „Jei negali laimėti, važiuok įspūdingai“, Eddie Sachsas laimėjo begalę lenktynių įvairiuose Amerikos čempionatuose bei ne kartą lenktyniavo „Indianapolis 500“ lenktynėse. E.Sachsas buvo dar vienas pilotas, užsitarnavęs „klounų princo“ etiketę: jis dažnai lenktyniavo ant kaklo pasikabinęs citriną – to priežastys buvo žinomos tik jam pačiam.

E.Sachsas žuvo po susidūrimo su Dave‘u MacDonaldu antrame 1964 metų „Indianapolis 500“ lenktynių rate. Nestabilus D.MacDonaldo bolidas sudužo ir užsiliepsnojo. E.Sachsas bandė išvengti trasa slystančio D.MacDonaldo bolido, tačiau į jį trenkėsi, sukeldamas sprogimą. E.Sachsas žuvo, nepaisant to, kad patyrė tik keletą menkų nudegimų.

Incidentas, kurį matė visas pasaulis, užbaigė benzino erą „Indianapolis 500“ lenktynėse: nuo 1965 metų čia yra naudojamas metanolis.

6. Markas Donohue, „Formulė 1“/NASCAR

Markas Donohue | oilpressure.com nuotr.

Markas Donohue geriausiai žinomas dėl 1973 metų „Can Am“ čempiono titulo. Tais metais jis laimėjo visas, išskyrus vienerias, sezono lenktynes ir užsitarnavo „Can Am“ žudiko pravardę. 1972-aisiais M.Donohue laimėjo „Indianapolis 500“ lenktynes ir su „Penske Racing“ komanda lenktyniavo „Formulėje 1“. M.Donohue buvo tapęs pirmuoju jau nebeegzistuojančio IROC čempionato čempionu: šiose lenktynėse vienodomis sąlygomis rungėsi geriausi pasaulio pilotai, siekdami išsiaiškinti, kuris iš jų yra geriausias.

M.Donohue žuvo dėl nukraujavimo po avarijos Austrijoje, kur bandymų metu sprogusi bolido padanga pasiuntė jį į apsauginę tvorą.

M.Donuhue buvo žinomas dėl savo sugebėjimo bolidus sureguliuoti taip, kad juo būtų galima važiuoti ant galimybių ribos ir prieš pat mirtį Taladegos trasoje jis užfiksavo uždaros trasos grečio rekordą

5.  Gillesas Villeneuve‘as, „Formulė 1“

Gillesas Villeneuve'as | phombo.com nuotr.

Gillesas Villeneuve‘as buvo Kanados autosporto pasididžiavimas. Jo karjera prasidėjo Kvebeke, lenktynėmis sniego automobiliais. Vėliau jis persikėlė į „Formulės Atlantic“ čempionatą. 1976 metais jis laimėjo tiek JAV, tiek Kanados „Formulės Atlantic“ čempionatus ir netrukus gavo pasiūlymą iš „McLaren“ 1977 metų „Formulės 1“ sezonui. Nuo 1978 metų jis atstovavo „Ferrari“ komandai ir per savo trumpą karjerą laimėjo šešerias lentkynes bei kartą tapo vicečempionu.

1982 metais G.Villeneuve‘as bandė kvalifikuotis Belgijos GP lenktynėms Zolderio trasoje, tačiau atsitrenkė į lėtesnį bolidą ir pakilo į orą lėkdamas maždaug 210 km/h greičiu. Jo bolidas trenkėsi į žemę ir vertėsi, išsviesdamas G.Villeneuve‘ą į apsauginę tvorą.

Po nelaimės Monrealio trasa buvo pervadinta G.Villeneuve‘o vardu, o pilotas ir iki šių dienų yra laikomas vienu iš geriausių lenktynininkų, taip ir netapusių „Formulės 1“ čempionais.

4. Dale‘as Earnhardtas, NASCAR

Dale'as Earnhardtas | idiotsonsports.com nuotr.

Dale'as Earnhardtas buvo viena iš populiariausių asmenybių NASCAR istorijoje. Fanai jį mylėjo dėl to, kad jis galėjo atiduoti viską, kad tik laimėtų lenktynes. Dėl tos pačios priežasties jis buvo nekenčiamas ne ką mažiau. D.Earnhardtas neabejotinai yra vienas iš sėkmingiausių pilotų per visą NASCAR sitoriją. Jis laimėjo 76 lenktynes ir septynis čempiono titulus pačioje sudėtingiausioje NASCAR eroje.

2000 metais, būdamas 49-erių metų, D.Earnhardtas užtildė visus kritikus, raginusius jį baigti karjerą, finišavęs antroje asmeninės įskaitos vietoje. Dėl to jis buvo laikomas favoritu į 2001 metų „Winston Cup“ čempiono titulą. D.Earnhardtui priklausiusi komanda – „Dale Earnhardt Inc.“, taip pat išsiplėtė – prie jos prisijungė Steve‘as Parkas, Dale‘as Earnhardtas jaun. bei Michaelas Waltripas.

M.Waltripas ir D.Earnhardtas jaun. pirmavo paskutiniame „Daytona 500“ lenktynių rate, o D.Earnhardtas vyr. Važiavo trečioje vietoje. Visiems trims pilotams įvažiavus į trečiąjį posūkį, D.Earnhardtas buvo apsuktas ir trenkėsi į sieną maždaug 250 km/h greičiu. D.Earnhardtą apsukęsKenas Schraderis nedelsiant sustojo ir pribėgo prie D.Earnhardto bolido patikrinti, ar jis yra sveikas, tačiau netrukus pradėjo kviesti pagalbą. Apie piloto žūtį buvo pranešta dienos eigoje. Jį pražudė smūgis į sieną.

Daugelis NASCAR fanų D.Earnhardto mirtį sutapatino su geriausios NASCAR eros pabaiga. Po piloto mirties saugumui buvo skirta daug daugiau dėmesio, o jo legendinis trečiasis numeris vėliau nė karto nebuvo naudotas.

3. Ayrtonas Senna, „Formulė 1“

Ayrtonas Senna | collider.com nuotr.

2009 metais surengtoje apklausoje, kurioje dalyvavo 271 asmuo – tarp jų buvo „Formulės 1“ pilotai, komandų darbuotojai ir nariai – Ayrtonas Senna buvo įvardintas geriausiu visų laikų „Formulės 1“ lenktynininku. Triskart pasaulio čempionas A.Senna šešis kartus laimėjo Monako GP lenktynes, o nuo 1989 iki 2006 metų jam priklausė daugiausiai iškovotų pole pozicijų rekordas. A.Senna taip pat puikiai žinomas dėl aršios konkurencjos su Alainu Prostu, su kuriuo dėl čempiono titulų kovėsi nuo 1988 iki 1992 metų.

1994 metų sezonas A.Sennai prasidėjo sudėtingai. Nepaisant to, kad jis iškovojo pole pozicijas pirmosioms dvejoms sezono lenktynėms jis jose nefinišavo ir dėl to nuo čempionato lyderio atsiliko net 20 taškų. Brazilas pirmavo San Marino GP lenktynėse Imoloje, kuriose visi pilotai gedėjo diena anksčiau žuvusio R.Ratzenbergerio, kai jo bolidas išlėkė iš trasos ir trenkėsi į barjerus daugiau nei 200 km/h greičiu.

Brazilijos valdžia po piloto žūties paskelbė trijų dienų gedulą. A.Prostas, nuožmiausias A.Sennos varžovas, buvo vienas iš tų žmonių, kurie laidotuvėse nešė A.Sennos karstą. Manoma, kad į Brazilijos gatves, norėdami išreikšti pagarbą žuvusiam pilotui, laidotuvių ceremonijos metu išėjo apie trys milijonai brazilų.

2. Danas Wheldonas, „IndyCar“

Danas Wheldonas | autosport.com nuotr.

Danas Wheldonas žuvo paskutinėse 2011 metų „IndyCar“ sezono lenktynėse, Las Vegaso trasoje. 2005 metų „IndyCar“ čempionas po 2010 metų sezono buvo netikėtai atleistas iš „Panther“ komandos, tačiau kitąmet sugrįžo į čempionatą „Indianapolis 500“ lenktynėse ir jose nugalėjo. Lenktynės Las Vegase britui buvo vos trečiosios 2011 metų „IndyCar“ sezone.

Į vienuoliktame rate kilusį incidentą įsivėlė net penkiolika bolidų. D.Weldonas po kontakto beveik šimtą metrų skriejo oru, kol galiausiai atsitrenkė į apsauginę tvorą. Lenktynės nedelsiant buvo sustabdytos, o D.Wheldonas su sunkia galvos trauma nugabentas į ligoninę. Vis dėlto, vos 33-ejų metų pilotui išgyventi po patirtų sužalojimų nepavyko.

Lenktynės atnaujintos nebuvo, tačiau visi lenktynininkai, galėję jas tęsti, pagerbė žuvusį pilotą Las Vegaso trasoje įveikę penkis ratus.

D.Wheldonas buvo penktasis „Indianapolis 500“ lenktynių nugalėtojas, žuvęs tais pačiais metais, kuriais nugalėjo garsiosiose lenktynėse. Toks pat likimas anksčiau ištiko Gastoną Chevroletą(1920 m.), Joe Boyerį (1924 m.), Ray‘ų Keechą (1929 m.) ir George‘ą Robsoną (1946 m.).

1. Pierre‘as Leveghas, 24 valandų Le Mano lenktynės

imgci.com nuotr.

Pierre‘as Leveghas, gamyklinės „Mercedes-Benz“ komandos pilotas, antrąją 1955 metų 24 valandų Le Mano lenktynių valandą vijosi lenktynių lyderį. Lėtesnis pilotas užblokavo kelią ir, nors lyderis sugebėjo jo išvengti, P.Leveghas nebeturėjo laiko sureaguoti. Jis susidūrė su lėtesniu bolidu, kurio galas buvo panašus į rampą, ir pakilo į orą lėkdamas apie 240 km/h greičiu. Jis perskrodė orą ir trenkėsi supiltą žemių krūvą, netoli pažiūrėti lenktynių susirinkusių žiūrovų. Tuomet P.Levegho automobilis vertėsi ir nuskriejo į žiūrovų minią. Bolido bakas prakiuro ir netrukus viskas paskendo liepsnose. Per incidentą žuvo ne tik pilotas, bet iri 83 žiūrovai. Dar 120 buvo sužeisti.

1955 metų Le Mano tragedija dažnai apibūdinama kaip lenktynės, vos nepražudžiusios automobilių sporto. „Mercedes-Benz“ į konkurencingą autosportą sugrįžo tik devintojo dešimtmečio viduryje, o Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Ispanijos bei kitų šalių vyriausybės uždraudė rengti lenktynes iki tol, kol nebuvo pagerintas saugumas trasose.