R.Reklaitis draugui pasakojo, kad jei nepaskolins pinigų, jis žlugs, bus įkištas į kalėjimą. "Pagalvojau – trys vaikai. Tai kažkaip žmogiškai ir pasielgiau. Be to, jis labai šviesiai piešė ateitį. Tikino, kad išsispręs reikalai su teisėsauga, kuriamos naujos nepriekaištingai veikiančios įmonės, jis kaip tik tuo metu užsiėmė austrėmis", – anuometę situaciją dėstė V.Dzingulevičius.

R.Reklaitis giedojo įprastą visiems machinatoriams giesmelę: "Bus tų užsakymų, bus tų šaibų, tuoj gražinsiu viską."

Pateikė garantą

Nieko nuostabaus, kad V.Dzingulevičius, skolindamas pinigus R.Reklaičiui, jautėsi ganėtinai ramiai dar dėl kitos priežasties. "Tuo metu jis savo vardu negalėjo turėti įmonių, todėl paprašė manęs leisti, kad tos įmonės būtų užrašytos mano vardu", –  situaciją atskleidė V.Dzingulevičius. R.Reklaitis pabrėžė, kad įmonių akcijų perrašymas yra skolos garantas.

V.Dzingulevičius tvirtina, kad jam nebuvo reikalinga nei Všį "Advilio reklamos miestas", nei UAB "Jakata". Tačiau priėmė pasiūlymą – kaip skolos garantą perimti įmonių akcijas. V.Dzingulevičius tvirtina dar pasitikslinęs, ar tikrai neturės problemų su tomis įmonėmis, tačiau buvo nuramintas, kad bendrovės "švarios".

Gyvenimas tekėjo savo vaga. Vyrai palaikė draugiškus santykius ir toliau bendravo šeimomis, mėgavosi naujojo R.Reklaičio verslo vaisiais. Kaip tik skolos paėmimo metais R.Reklaitis sutelkė bene visą savo dėmesį į austrių verslą.

"Esu Robertas, austrių mylėtojas ir jų vartojimo kultūros puoselėtojas. Baigiau austrių kursus Prancūzijoje ir esu sertifikuotas jų atidarymo bei paruošimo vartoti specialistas", – viešumą pasiekė štai tokio pobūdžio R.Reklaičio pranešimai apie jo naująją aistrą.

"Ir pas mane namuose atidarinėdavome tas austres, kai buvo geri santykiai. Tuos trejus metus iki nustatytos skolos grąžinimo datos bičiuliavomės, kartu keliavome, plaukiojome baidarėmis, draugavome šeimomis, kartu šventėme gimtadienius", – pasakojo V.Dzingulevičius.

Pažadai subliūško

Šiemet vasarį staiga buvo paskelbtas VšĮ "Advilio reklamos miestas" bankrotas. V.Dzingulevičius tvirtina, kaip šios įmonės formalus savininkas pernelyg nesusikrimto, nes bendrovės statusas neužtraukia atsakomybės vadovui.

Artėjo ir vekselyje numatyta skolos grąžinimo data, kuri kardinaliai pakeitė bičiulių santykius. "Nori susipykti – paskolink pinigų. Taip ir nutiko. Jis tvirtino, kad viską žino, ir aiškino, kad pinigų neturi ir negrąžins. Tiesiai šviesiai – negrąžins", –  rankomis skėstelėjo V.Dzingulevičius.

Iki šio kategoriško R.Reklaičio pareiškimo buvo aferistams įprasti mėginimai nustumti užgriuvusią problemą. Dažnai svetur keliaujančiam V.Dzingulevičiui bičiulis įkišo banko kortelę ir nurodė PIN kodą. Nuramino, esą po kelių dienų į sąskaitą įkris pinigai, todėl bičiulis juos galės išgryninti Vokietijoje be jokių rūpesčių.

Tačiau taip neatsitiko. "Renku tą PIN kodą ir paaiškėja, kad jis netinkamas. Skambinu Robertui, bet jis neatsiliepia. Grįžęs prašau paaiškinimo, tačiau jis mane apkaltina, kad užblokavau kortelę", – pirmuosius R.Reklaičio mėginimus išsisukti prisiminė V.Dzingulevičius.

Liepto galas

R.Reklaitis tempė skolos grąžinimą, kol galiausiai V.Dzingulevičius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB "Jakata".

Teismui V.Dzingulevičius nurodė esantis vienintelis bendrovės akcininkas, kartu – ir tai, kad yra nominalus akcininkas, o faktinis bendrovės savininkas ir direktorius yra R.Reklaitis.

Nurodė ir tai, kad akcijų perėmimas buvo R.Reklaičio skolos grąžinimo garantas. Apie tai, kad bendrovės "Jakata" padėtis prasta, nominalusis akcininkas V.Dzingulevičius sužinojo tik tada, kai R.Reklaitis atsisakė grąžinti skolą, nes jam neaktualu turėti prastai besilaikančios bendrovės akcijų.

Pasak V.Dzingulevičiaus, R.Reklaitis atsisakė jam pateikti bendrovės dokumentus apie bendrovės turtą, skolas, kreditorius ir skolininkus, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentus. "Jis paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija padarė poėmį, todėl visi dokumentai pas juos", – buvusio bičiulio manevrą perpasakojo V.Dzingulevičius.

Viešai prieinamoje erdvėje V.Dzingulevičius rado jį pribloškiančią informaciją – beveik 17 tūkst. eurų skola "Sodrai", aukšta bendrovės kreditavimo rizika, kuriai esant nerekomenduojama su "Jakata" turėti verslo ir kreditavimo reikalų.

Tiki savo melu

R.Reklaičio pirmagimio "Rodiklio" bankroto administratoriai, analizuodami įmonės vadovo žingsnius ir turėdami karčios patirties bendraujant su juo pačiu, yra minėję, kad jis savo verslą kūrė visiškai negalvodamas apie padarinius. Esą, imdamas kreditus, jis negalvojo, kaip reikės juos grąžinti.

V.Dzingulevičius pritarė susidarančiam įspūdžiui apie R.Reklaitį, kad pastarasis tiki tuo, ką daro. "Jis tiki savo melu, – patikslino V.Dzingulevičius. – Jis meistras. Bendravimo meistras. Įtikinėti moka tikrai gerai."

Net ir po "Rodiklio" bankroto, reikalų su teisėsauga ir mėginimo reabilituotis žongliruojant pasiekimais austrių atidarymo srityje, atrodo, kad R.Reklaitis netapo atsargesnis.

Naujas reveransas

Atsidūrus skirtingose barikadų pusėse, R.Reklaitis atsiskleidė ir dar kitomis spalvomis. V.Dzingulevičių nustebino policijos tyrėjo skambutis. Pareigūnas paaiškino, kad V.Dzingulevičius nurodytas tarp įtariamųjų, kurie galėjo supjaustyti R.Reklaičio automobilio padangas.

Pasirodo, R.Reklaitis kreipėsi į policiją, nes Kačerginėje prie namų rado supjaustytas savo automobilio padangas.  V.Dzingulevičius tvirtina, kad įvykio metu buvo užsienyje. Į įtariamųjų sąrašą įtrauktas V.Dzingulevičius pareigūnams papasakojo, kad R.Reklaitis yra užsitraukęs ne vieno rūstybę.