Buvęs garsus Kauno verslininkas Robertas Reklaitis jau nuteistas už svetimo turto pasisavinimą, tačiau, atrodo, ir toliau linkęs mulkinti žmones. R.Reklaičio neatbaido ir tai, kad bet kada lygtinis teistumas gali būti pakeistas – tuomet jis atsidurtų už grotų.

Neatiduoda skolos

Iš pirmo žvilgsnio R.Reklaitis gyvena tvarkingą lygtinai nuteistojo gyvenimą. Šių metų birželį jam skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena byla. R.Reklaitis lankosi teismo posėdžiuose.

Tačiau, atrodo, nors ir nemažai gyvenimo kirčių patyrė, kadaise originalios reklamos pradininkas, garsios reklamos bendrovės "Rodiklis" įkūrėjas neketina keisti savo įpročių.

10 tūkst. eurų – suma, kurios per trejus metus R.Reklaitis nesugebėjo atiduoti savo geram bičiuliui Vytautui Dzingulevičiui.

Tačiau net ir ši iš pirmo žvilgsnio gana banali ir gyvenimiška istorija įsuka į R.Reklaičiui būdingos aferos pinkles. Tie 10 tūkst. eurų nėra paprasta buitinė skola su rašteliu arba be jo. Po šiais pinigais slypi akcijos, dar kvėpavusių R.Reklaičio įmonių bankrotai ir ant kitų pečių kabinama atsakomybė.

Žadėjo šviesią ateitį

Tarp V.Dzingulevičiaus turimų dokumentų yra vekselis, kuriame nurodytas skolos grąžinimo terminas – 2015 m. birželio 1 d. Surašytas jis 2012 m. Tuo metu jau nebuvo jokia paslaptis, kad R.Reklaičio sukurta reklamos imperija žlunga. Viešumon lindo viena po kitos meistriškai suktos šio reklamos aso machinacijos.

"Skolindamas pinigus žinojau, kad jis turi problemų su teisėsauga. Žinojau ir apie Petankės federacijos reikalus. Mes buvome bičiuliai nuo studijų laikų. Aš tiesiog pasielgiau žmogiškai", – pasakojo V.Dzingulevičius.

Jis pasakojo ne kartą perklausęs bičiulio: ar neapgausi? R.Reklaitis esą tvirtino, kad jau ko ko, bet V.Dzingulevičiaus tai jau tikrai neketina apmauti. Juolab kad draugiški santykiai siejo ne tik abu vyrus. Bendrauta ir šeimomis. Kas kitas supras ir parems ištikus bėdai, jei ne bičiulis.

"Tuo metu, kai skolinau jam pinigus, situacija buvo apverktina. Jis atvažiuodavo pas mane, prikraudavau pilną bagažinę malkų, kad turėtų kuo pasikurti ir nesušaltų jo šeima. Atvažiuodavo duše nusiprausti, nes jam buvo visai prastai. Kaip draugas draugą gelbėjau. Tokia buvo situacija", – dėstė V.Dzingulevičius.