Tokių globėjų Kaune buvo dešimt, tačiau kilęs ažiotažas retina pasirengusiųjų padėti gretas.

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija klaidas pripažįsta ir žada keisti grėsmės lygių nustatymo tvarką, pagal kurią paimami arba ne vaikai iš tėvų. Tačiau tėvų atstovai neatsitraukia – jie reikalauja apskritai atšaukti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.

Atrodo, kad įsiaudrinusi visuomenė blogiukais laiko visus, nė nesistengdama gilintis, kas, ką, kodėl ir kaip daro. Vaikų gerovės centro "Pastogė" direktorės pavaduotojas R.Kukauskas stebisi, kad šitaip viskas suplakta į vieną – ministerija, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai deleguotos funkcijos, teisėsaugos veiksmai ir socialinės globos reikalais užsiimančių įstaigų veikla.

Galų gale viešai aptariami vaikų paėmimo iš šeimų atvejai taip pat nėra vien juodi ar balti. Peno diskusijoms į valias, nes visą minimų šeimų paveikslą turinčias institucijas riboja įstatymas viešinti informaciją. Visuomenei – tai it degtukas į žibalo statinę, todėl toliau galima piktintis, lietis, reikalauti.

"Grūdus nuo pelų atskirti gana sudėtinga, su šia banga eina populizmas ir kas tik nori – ir tie atvejai, kai vaikus reikėjo paimti iš tėvų, ir tie atvejai, kai nereikėjo. Viskas maišoma į vieną", – kartėlio neslėpė R.Kukauskas.

Šalia kitų dabartinės pertvarkos problemų, kai įtariant smurtą prieš vaikus skubėta taikyti kraštutines priemonės, per mažai arba beveik nieko nenuveikta plėtojant paslaugas šeimai ir prevenciškai siekiant užkirsti kelią smurto atvejams – jokių mokymų, tėvų švietimo.

Taip pat smurto atvejų vertinimas vyksta skubotai, neįsigilinus į aplinkybes ir situaciją, pagal netobulą rizikos lygių lentelę. Net ir nustačius smurto atvejį, nėra išnaudojama galimybė padėti tėvams neatskiriant vaiko nuo šeimos.

Į blogiukais vadinamą mėsmalę papuolė ir padėti vaikams, šeimoms ryžęsi paprasti žmonės. Užgaulūs visuomenės pareiškimai esą kuriamas pseudoprofesinis sluoksnis – laikinieji globėjai lobstantys iš už vaiko priglaudimą į savo šeimą gaunamų pinigų. Aršiausieji net spėjo laikinųjų globėjų darbą pakrikštyti "vaikų versliuku". Kaune spjūviai globėjų pusėn pasiekė savo tikslą – iš buvusių dešimt šeimų, pasirengusių bet kuriuo paros metu atidaryti namų duris skriaudžiamam vaikui, liko aštuonios.

"Klausimas: kur dėsime vaikus, kai uždaryti visi vaikų, kūdikių namai? Butai, kuriuose gyvena vaikai, perpildyti, labai sunku integruoti į šeimas paauglius, jei giminaičiai jų nepaima. Ką darys valstybė? Ką darys Kauno miestas? Vėl statysime naujus vaikų namus?" – retoriniai pašnekovo klausimai vis labiau ryškino aklavietę, į kurią patys save galime įstumti.

Šeimoje ar institucijoje?

R.Kukauskas nesiginčija – šitaip imti vaikų, kaip kauniečių Kručinskų atveju, tikrai negalima. Net ir vaikų darželyje tėvų atvesto mažylio negalima paimti. Tačiau daug metų su atstumtais, paliktais, probleminiai vaikais dirbantis vyras ragina nemauti visko ant vieno kurpalio. Situacijų būna įvairių. Pasitaiko, kad patys tėvai atveda vaikus palikti. Tokiems taip pat ieškoma globėjų. Ar geriau gatvė?

"Žmonės nesuvokia ir staiga tampa visų galų specialistais, stojančiais ginti to, ko nesupranta. Jei bent kiek pasidomėtų, kaip yra kitose valstybėse, suprastų, kad panašiai yra visur. Visur yra globėjų profesionalų sistema ir globos namų seniai atsisakyta. Moksliškai įrodyta, kad vaikui gyventi valdiškoje įstaigoje yra žymiai blogiau nei laikinoje šeimoje", – įsitikinęs R.Kukauskas.

Vaikų gerovės centras "Pastogė" gerokai anksčiau nei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo rengėjai ėmėsi kurti kuo palankesnę vaikui ir šeimai paslaugą. Savo misija centras laiko suteikti apleistam, skriaudžiamam vaikui laikiną prieglobstį globėjų šeimoje, padėti tikrajai vaiko šeimai išspręsti problemas, kad vaikas galėtų grįžti atgal į namus, arba surasti jam naują šeimą.

"Ši programa Kauno savivaldybės taryboje buvo tvirtinama 2016 m. Tada politikai nuogąstavo, kad globėjai sėdės be vaikų ir pelnysis gaunamais atlyginimais. Galima ant pirštų suskaičiuoti dienas, kiek jie buvo be vaikų", – dėstė R.Kukauskas.

Daugybę metų vaikams atidavęs vyras neslėpė apmaudo, kad visuomenei užkliuvo globėjų veikla. Užuot džiaugtųsi suvokdama, kad vaikui globėjų šeimoje yra geriau nei vaikų namuose, pravardžiuoja globėjus verslininkais.

"O kodėl visuomenei neužkliuvo vaikų namų auklėtojų veikla? Kodėl nevadino to verslu, nors jie gavo didesnius atlyginimus nei globėjai? Niekas nesako kad vaikų namų auklėtojai užsiima vaikų verslu", – lygino R.Kukauskas.

Darbas be išeiginių

R.Kukauskas pasiūlė įsivaizduoti laikinojo globėjo darbą: esate dieną naktį pasirengę priimti vaiką, dalyvaujate nuolat vykstančiuose atvejo peržiūrose, pasitarimuose, įvairiuose kituose užsiėmimuose, įsipareigojate vaiką pristatyti ne tik tada, kai reikia bendrauti su specialistais, bet ir į gydymo įstaigas, prie jūsų šeimos narių poreikių prisideda dar vieno, galbūt nuskriausto, sutrikusio, išsigandusio žmogaus poreikiai.

Grūdus nuo pelų atskirti gana sudėtinga, su šia banga eina populizmas ir kas tik nori – ir tie atvejai, kai vaikus reikėjo paimti iš tėvų, ir tie atvejai, kai nereikėjo. Viskas maišoma į vieną.

"Tai neturi nieko bendro su rėksnių įsivaizdavimu, kad pasiėmiau vaiką, uždariau savo namų duris ir į sąskaitą įkrito numatyti pinigai. Vakarų šalys į globėjų veiklą žiūri kaip į profesiją ir taip pat moka tam tikrą atlygį. Atsiranda pasiaukojančių žmonių daryti šitą šventą darbą, tačiau atsiranda ir priekaištaujančiųjų. Globos namuose, suprask, būtų geriau?" – stebėjosi R.Kukauskas.

Dar svarbi detalė, kad net ir mokant globėjams atlyginimą, kuris esą kitose savivaldybėse dar didesnis nei Kaune, jų nuolat trūksta. Ką tai rodo? Toli gražu ne tiek jau daug žmonių ryžtasi šiam atsakingam ir sunkiam darbui, taip pat toli gražu ne visiems praėjusiems pasirengimo tapti globėjais kursus buvo suteikta teisė jais tapti.

Amerikiečių patirtis

Globėjai rengiami pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš JAV pagal licenciją nupirktą programą "Pride" ("Pasididžiavimas" – liet.k.). Pasak R.Kukausko, ši amerikiečių programa populiari visoje Europoje, pagal ją globėjai rengiami ir Skandinavijoje. Kiekviena programą įsigijusi šalis ją adaptuoja. Lietuvoje ši adaptuota programa vadinama GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymas konsultavimas).

Pagal šią programą yra pagrindiniai mokymai: septynios dalys po tris valandas ir šešios specializuotos dalys. Globėjams ir įtėviams pakanka pagrindinių mokymų. Nuo Naujųjų metų norintys tapti profesionaliais globėjai, vaikų bendruomenių, gyvenančių butuose, auklėtojais, šeimynos dalyviai turės būti apmokomi pagal specializuotą dalį.

"Ten labai daug  tikrinama, todėl bet kas negalės tapti globėju. Šalia sveikatos, teistumų, materialinės gerovės labai didelis dėmesys kreipiamas į psichologinius dalykus, atsparumą stresui šeimoje, auklėjimo būdus, gebėjimą psichologiškai priimti vaiką, suprasti jo nerimą, pyktį.

Svarbiausias skiriamas uždavinys globėjams – gebėjimas rasti ryšį su vaiku. Rasti su juo artimą, saugų emocinį ryšį, kad vaikas saugiai pasijustų naujuose namuose. Ne aplinka turi būti išblizginta. Pagrindinis dėmesys skiriamas vaiko saugumui ir emociniam ryšiui su vaiku", – priekaištaujantiems globėjų kvalifikacija stengėsi paaiškinti R.Kukauskas.

Tačiau specialistas sutiko, kad 100 proc. negalima garantuoti, jog praėję parengiamuosius kursus globėjai tampa neklystantys ir tobuli. Visose šalyse yra įvairių atvejų.

Apie pinigus

Vertas dėmesio ir finansinis vertinimas. Atlygis globėjams susideda iš dviejų dalių. Laikiniesiems globėjams Kaune mokama nepilnai 600 eurų atskaičius mokesčius. Toks atlyginimas yra už darbą visą parą septynias dienas per savaitę. Kitą gaunamų pinigų dalį sudaro valstybės globojamam vaikui skirti pinigai. 

Globėjams skiriamos lėšos pagal Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktus duomenis

Lėšos iš valstybės biudžeto:

Vaiko globos (rūpybos) tikslinis priedas - 4 BSI dydžio (152 eur.) per mėnesį.

Vaiko globos (rūpybos) išmoka - 4 BSI dydžio (152 eur) per mėnesį.

Taip pat savivaldybės vaiko poreikiams tenkinti gali mokėti pagalbos pinigus, kurių minimalius dydžius nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“:

• už vieną vaiką – nuo 3 BSI dydžio (114 eurų) per mėn.

• už du vaikus – nuo 5 BSI dydžio (190 eurų) per mėn.

• už tris ir daugiau vaikų – nuo 8 BSI dydžio (304 eurai) per mėn.

• už kiekvieną vaiką iki 3 metų – papildomai 1 BSI dydį (38 eurai) per mėn.

(BSI - bazinė socialinė išmoka - 38 eurai)

Vaikų namuose esančiam vaikui išleidžiama gerokai didesnė suma, kurią valstybė pasiima iš mokesčių mokėtojų. Institucinėje globoje vieno vaiko išlaikymas siekia gerokai per tūkstantį eurų. Jei globėjų šeima paima du vaikus, kaštai mažėja, nes atlyginimas yra pastovus, o institucinėje globoje kiekvienas vaikas išlaikomas atskiru finansiniu krepšeliu.

R.Kukauskas priminė, kad dar šeštajame dešimtmetyje, kai įsivyravo prieraišumo teorija, suvokta, kad vaikų namai nėra gerai. Vakarų šalys pasuko į globėjų šeimas, kad vaikas, esant reikalui, būtų perkeliamas iš šeimos į šeimą. Visai kitu keliu pasuko Rusijos lagerio šalys, o su jomis ir Lietuva. Imta intensyviai statyti vaikų namus.

"Ėjome visiškai priešinga linkme. Net ir atkūrus nepriklausomybę, 20 metų valstybė nieko nedarė, tik deklaravo rūpestį vaikais. Vos keli metai, kai pradėta reforma, skirtos lėšos ir lipame iš duobės. Iki šiol globėjas buvo visiškas savanoris, tik vaikui buvo skiriama kiek per 100 eurų. Supraskite, jei močiutė ar senelis negalėdavo paimti vaiko,  jis keliaudavo į globos namus. Šitaip gyvenome 20 nepriklausomybės metų", – pastebėjo R.Kukauskas.

Vakarų šalyse esą net nekyla klausimas, kam reikia globėjų. Mes kol kas esą tik pirmykštėje stadijoje, kai vakarų šalys, JAV jau skaičiuoja šimtametes tradicijas. Visuomenė tiek išprususi, kad puikiai suvokia laikinųjų globėjų šeimos pranašumą prieš institucinę globą.

Laikas reabilituotis

"Pastogės" direktorės pavaduotojas aiškino ir kam reikalinga ši sistemos dalis, už kurią atsakingi jie.

Įstatymo pertvarkai, švelniai tariant, trūko viešumo, informavimo, grėsmių lygių sistemos išaiškinimo.

"Tėvams suteikiamas laikotarpis, per kurį jie atliktų savo namų darbus, kad galėtų pasikelti. Tėvų reabilitacija taip pat yra limituota. Lietuvoje šiam procesui tėvams skirti metai. Tėvai negali amžinai taisytis", – nustatytą laikotarpį akcentavo R.Kukauskas.

Net pačioje geriausioje globos sistemoje, globėjų šeimoje ar institucijoje, vaikas kiekvieną diena patiria antrinę traumą. Vaikas yra ne savo namuose, jis yra laikinoje būsenoje, nesvarbu kad skaniai valgo ir gražiai miega, bet jį traumuoja nežinia. Nežinia stipriai traumuoja net ir suaugusįjį, o ką kalbėti apie vaiką. R.Kukauskas pabrėžė, kad siekiamybė būtų šį laikotarpį trumpinti.

Pasipiktinusiems, kad iš biologinių tėvų paimti vaikai mėtomi iš vienos globėjų šeimos į kitą aiškinama, kad jei paimtas vaikas būtų apgyvendintas nuolatinėje globėjų šeimoje, tai turėtų būti labai greitai, tik paėmus vaiką, priimtas verdiktas jo negrąžinti biologiniams tėvams, nesuteikiamas joks šansas susigrąžinti vaiką.

"Vieną kartą suklupai ir viskas – amžiams praradai vaiką. Pasipiktinusieji nesuvokia sistemos esmės. Tai būtų visiškas nonsensas biologinių tėvų atžvilgiu. Laikas, kuris duodamas tėvams pasitaisyti ir yra ta laikinoji globa, kai reikalingi profesionalai, jie neužaugina vaiko taip kaip savo, tačiau jie tampa komandos dalimi, kurie dirba bendrą darbą su socialiniais darbuotojais, psichologais, dabar esančiais atvejo vadybininkais padėti tėvams atsitiesti ir susigrąžinti vaiką. Tokia yra sistema, jos esmė, algoritmas ir logika. Šitaip veikia visose aplinkui šalyse", – dėstė R.Kukauskas.

Negailėjo kritikos

Remiantis statistika, 10 proc. iš visų svarstytų atvejų iš šeimų buvo paimti vaikai. Ir jei nors keli iš jų buvo paimti be realaus pagrindo,  visuomenės pasipiktinimas pagrįstas. Visuomenė stojo ginti to, kas jai yra svarbiausia, – vaiką.

"Įstatymo pertvarkai, švelniai tariant, trūko viešumo, informavimo, grėsmių lygių sistemos išaiškinimo. Pavyzdžiui, baudžiamasis kodeksas yra viešas, o įstatymas, ginantis vaikus, buvo įslaptintas ir staiga visuomenė susidūrė su tuo, kam nebuvo pasirengusi. Kiek tėvai, visuomenė žinojo, kas pasikeis nuo liepos 1 d.?" – kritikos vaikų gelbėtojams negailėjo R.Kukauskas.

Ilgametis "Pastogės" darbuotojas pripažino, kad įstaigos darbuotojai taip pat neramiai laukė pokyčių. Dar prieš liepos 1-ąją, įstatymo vykdymo pradžią, įstaigoje vyko mokymai,  tačiau jie buvo skirti tik vaiko teisių specialistams. 

R.Kukauskas nesirengia atsipalaiduoti – vaikus saugoti tikrai reikia. Lietuvos visuomenė dar nepakankamai suvokia vaiko poreikius, vaiko auklėjimą be smurto. Specialistas nekritikuoja, bet primena, kad mūsų kultūriniame pavelde yra daug taisytinų dalykų.

"Negalime per vieną dieną pasikeisti ir tapti tobuli, o tiems, kurie tokie netapo, taikyti kraštutines priemones. Man tai nesuvokiama, tai iš karto pasmerkta susipriešinti ir patirti didžiules traumas. Taikant šį įstatymą labiausiai kenčia vaikas ir šeima. Čia klaidų negali būti", – įsitikinęs R.Kukauskas.