Vieta – neeilinė

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir tuometė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė su lenktynių trasos ypatumais susipažino praėjusį balandį – 185 km/val. greičiu trasa ministrus pavežė lenktynininkas. Aiškiai buvo justi, kad danga labai nelygi. Buvo patvirtinta, kad apverktiną trasos būklę reikia keisti.

Akcentuota, kad Kačerginės „Nemuno žiedas“ yra ne tik lenktynių trasa, bet ir vieta, kurioje gimė, augo ir vystėsi automobilių sportas Lietuvoje.

Ministrų pasirašytame memorandume numatyta, kad trasą būtina atnaujinti ir kad darbai vyks keliais etapais.

„Gaila, kad šis objektas tokios prastos būklės buvo taip ilgai ir dėl to kenčia mūsų sportininkai, kurie negali čia treniruotis. Tikiu, kad trasa atgims ir mes čia vėl susitiksime jau tarptautinėse varžybose“, – tuo metu teigė J. Šiugždinienė.

Įtampa: unikalioje vietoje esančioje trasoje susipina prieštaringi interesai. Regimanto Zakšensko nuotr.

Susisiekimo ministras M. Skuodis įžvelgė ir platesnį „Nemuno žiedo“ panaudojimą – ministro manymu, čia galėtų atsirasti Saugaus eismo propagavimo centras.

Tačiau lenktynininkų bendruomenė neslepia nusivylimo: memorandumas ir suplanuoti atnaujinimo etapai kol kas tėra tik žodžiai. Pro susidėvėjusią dangą kalasi žolė, o trasoje lenktyniaujantys sportininkai patiria traumų.

Ištyrė ekspertai

Jau gegužės mėnesį tapo akivaizdu, kad didžiuliu greičiu po susidėvėjusią trasą pavežiotų ministrų įspūdžiai apie prastą dangos kokybę nebuvo paviršutiniški. Tai patvirtino specialia įranga dangą ištyrę Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ekspertai. Atlikus „Nemuno žiedo“ trasos asfalto dangos matavimus ir išanalizavus duomenis, buvo nustatyta, kad 58 proc. trasos dangos yra bloga, o likusi dalis – patenkinama.

„Nemuno žiedo“ lenktynių trasos asfalto dangos matavimai buvo atlikti su LAKD turima šiuolaikiška dinamine kelio konstrukcijos būklę įvertinančia įranga, kuria galima labai tiksliai atlikti asfalto dangos analizę ir parinkti tinkamą remonto rūšį“, – „Kauno dienai“ paaiškino LAKD atstovė Neda Černiauskaitė.

Pasak jos, asfalto sluoksnio ėminiai parodė, kad kai kur sena asfalto danga yra praradusi savo savybes ir nevienalytė: kai kur plona ir vienasluoksnė, kai kur fiksuojami ir trys asfalto sluoksniai.

„Dangos konstrukcijos laikomoji geba yra nepakankama, todėl būtina atnaujinti visos dangos konstrukciją“, – reziumuojama vienoje iš tyrimo išvadų.

Išvados nenustebino

LAKD ekspertų išvados nenustebino Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos (LTSFA) vadovo Karolio Ramoškos, kuris taip pat dalyvavo pasirašant memorandumą ir vylėsi, kad ministerijų deklaruoti planai virs trasai gerinti skirtais konkrečiais darbais.

Karolis Ramoška. Regimanto Zakšensko nuotr.

Paklaustas, kokioje stadijoje yra „Nemuno trasos“ atnaujinimas, K. Ramoška apgailestavo, kad niekas nepasikeitė, trasos būklė prastėja.

Dėl prastos dangos būklės automobilių padangos praranda sukibimą su keliu ir nulekia nuo trasos. Ypač skaudžiai nukenčia motociklininkai.

„Dangos būklė yra baisi. Kiekvienais metais sportininkai patiria didelių traumų. Dabar Kauno klinikose gydosi vienas sportininkas, patyręs stuburo traumą. Dėl prastos dangos būklės automobilių padangos praranda sukibimą su keliu ir nulekia nuo trasos. Ypač skaudžiai nukenčia motociklininkai“, – „Kauno dienai“ sakė LTSFA vadovas.

Poreikis – neaiškus

Trasos ateitis – komplikuota ir netgi neaišku, ar ji apskritai reikalinga. Apie tai „Kauno dienai“ kalbėjo Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) vadovas Egidijus Janavičius.

„Tapdamas asociacijos vadovu, rinkimų programoje buvau išsikėlęs tikslą automobilių sporto bendruomenei suteikti konkretumo ir aiškumo, kas bus su Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasa – ar ji apskritai turi ateitį išlikti kaip infrastruktūra automobilių ir motociklų sportui, ar tas objektas yra pasmerktas išparceliuoti, panaudoti kokiems nors kitiems tikslams ir poreikiams. Mums reikėjo aiškios valstybės institucijų pozicijos, vizijos, planų. Ministerijos siuntė labai aiškias žinutes – trasa reikalinga, ji labai svarbi ir t. t. Supratome, kad jos ateitimi rūpinamasi ir mes kaip federacija galime ta linkme veikti – teikti siūlymus, teikti ekspertinę nuomonę, identifikuoti poreikius“, – apie gana optimistiškai atrodžiusias trasos atnaujinimo galimybes ir buvusį entuziazmą pasakojo E. Janavičius.

Anot jo, federacija siekė, kad praėjusį pavasarį pasirašytas memorandumas sutelktų visas atsakingas organizacijas ir padarytų trasą tinkamą ne tik sportui, bet ir eismo saugumo mokymo programoms, pramoginiams renginiams.

Lenktynininkai važiuoja nebe tiksliomis trajektorijomis, bet taiko važiuoti kuo lygesne danga.

„Diskutavome su policija, greitąja medicinos pagalba, ugniagesiais, valstybinėmis apsaugos tarnybomis, muitininkais, ar jiems reikalingas kompleksas, kuriame būtų galima mokytis vairuoti. Visos institucijos pasakė, kad toks poreikis yra. Mes žinome, kad jiems tenka važiuoti mokytis į uždaras trasas Vokietijoje. Taip pat kūrėme planus, kaip, bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija, atverti šį objektą visuomenei, kad čia būtų galima rengti specialius vairavimo kursus. Siekėme, kad šis objektas būtų įveiklintas ne tik savaitgaliais, kai vyksta sporto renginiai, bet ir kiekvieną dieną, kad trasa galėtų generuoti pakankamas pajamas, jog išlaikytų save ir galimai atpirktų investicijas. Sakėme, nereikia pompastikos, nereikia viešbučių, kavinių. Tikslingai investuokite į saugumą, kad mūsų vairuotojai nesižalotų“, – pabrėžė federacijos vadovas.

E. Janavičius atkreipė dėmesį, kad prasta dangos būklė ypač pavojinga sportininkams.

„Motociklininkai susižaloja per kiekvienas varžybas. Taip atsitinka dėl prastos kelio dangos, kai jie bando išvengti duobių, plyšių, pro kuriuos auga žolė. Lenktynininkai važiuoja nebe tiksliomis trajektorijomis, bet taiko važiuoti kuo lygesne danga“, – absurdiškas situacijas pabrėžė specialistas.

Ministerijos pažadas

E. Janavičius informavo apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pažadėtą finansavimą.

„Mums buvo pasakyta, kad yra paskirta 400 tūkst. eurų tarsi asfaltavimui. Už tokią sumą visos trasos išasfaltuoti nepavyks. Dabar, kiek suprantu, jau ieškoma rangovo trasai asfaltuoti, neaišku, ar jis atsiras. Tikimės, gal atsiras. Ginklų dar nesudėjome, rankų nenuleidome“, – patikino federacijos vadovas.

„Kauno diena“ kreipėsi į ŠMSM, prašydama informuoti, ką ministerija yra nuveikusi įgyvendinant trasos atgaivinimo memorandume iškeltus tikslus.

„ŠMSM šiemet yra numačiusi 400 tūkst. eurų trasos asfalto dangai iš dalies atnaujinti. Paskelbtas viešasis konkursas šiems darbams vykdyti. Pasibaigus sportiniam sezonui ir esant tinkamoms oro sąlygoms, šįmet numatoma atnaujinti dalį trasos asfalto dangos. Dar prieš pasirašant memorandumą, pernai ŠMSM trasos atnaujinimo reikmėms skyrė 200 tūkst. eurų. Trasos atnaujinimo darbus koordinuoja Lietuvos sporto centras, – rašoma ministerijos paaiškinime. – Viena kliūčių, stabdančių trasos atnaujinimą, yra nulemta automobilių ir motociklų sporto specifikos – trasos atnaujinimo darbus geriausia būtų atlikti šiltuoju metų laiku, t. y. sportinio sezono metu. Kitu metu reikia taikytis prie oro sąlygų. Taip pat, planuojant darbus, reikia atsižvelgti į valstybės biudžeto nulemtas galimybes. Numatyta, kad trasos atnaujinimo darbai vyks etapais ir šiemet, kaip jau minėta, planuojama atnaujinti dalį jos, tam suplanuota ir lėšų.“

Laukia lyderystės

Susisiekimo ministerijos redakcijai pateiktuose komentaruose pabrėžiama, kad didelė atsakomybė už deklaruotų planų įgyvendinimą tenka prie ŠMSM veikiančiai viešajai įstaigai – Lietuvos sporto centrui (LSC).

Paaiškinime rašoma: „2023 m. balandžio 11 d. Susisiekimo ministerija kartu su ŠMSM, Kauno rajono savivaldybe ir LTSFA pasirašė memorandumą dėl lenktynių trasos „Nemuno žiedas“ įveiklinimo. Jame Susisiekimo ministerija susitarė ir įsipareigojo kartu su šalimis siekti Bazės infrastruktūros įveiklinimo propaguojant ir didinant eismo saugumą Lietuvoje. Paskutinis susitikimas tarp memorandumą pasirašiusių šalių įvyko gegužės 8 d. Susisiekimo ministerijoje. Po jo ŠMSM iniciatyva buvo sudaryta neformali darbo grupė trasos įveiklinimo alternatyvoms išanalizuoti. Šios darbo grupės darbo rezultatai (jeigu tokie yra) iki šiol tarp memorandumo šalių aptarti nebuvo, todėl laukiame ŠMSM (kaip memorandumo pasirašymą kuravusios šalies) lyderystės jiems aptarti.

Susisiekimo ministerijos komenatre taip pat rašoma, kad ministerija palaiko idėją sutvarkyti valstybės turtą „Nemuno žiede“ ir pripažįstama, kad šio objekto „būklė šiandien ne tik neleidžia ten organizuoti profesionalių auto- /motovaržybų, bet ir išnaudoti šios infrastruktūros saugumo keliuose propagavimui“.

„Neatsitiktinai dar nuo 2000 m. didžiausias Lietuvoje automobilių sporto renginys vyksta ne profesionalioje lenktynių trasoje, bet valstybiniame kelyje prie įvažiavimo į Palangą (laikinai įrengiamoje Palangos trasoje)“, – teigiama Susisiekimo ministerijos komentare.

Paprašius paaiškinti, kokios kliūtys trukdo įgyvendinti trasos atnaujinimo planus, ministerija pabrėžė, kad tai geriausiai žino jau minėtas LSC ir ŠMSM.

Tačiau, sprendžiant pagal „Kauno dienai“ pateiktus LSC paaiškinimus, pastarojo galimybės tėra ribotos.

„LSC nepriima sprendimų dėl memorandumo įgyvendinimo. Esant tokiems sprendimams, juos vykdo. Kaip suprantu, šiemet planuojamas dalinis trasos asfalto dangos atnaujinimas yra memorandumo dalis“, – dėstė LSC vadovas Linas Tubelis.

Jis informavo, kad LSC eksploatuoja įvairaus nusidėvėjimo lygio aštuonias sporto bazes ar sporto kompleksus ir, esant galimybei, prioriteto tvarka jas atnaujina. „Nemuno žiedui“ prižiūrėti skirti 4,5 etato. Darbuotojai apmokami panaudojant pajamų už paslaugas lėšas. Jų darbo funkcijos – įprastinė trasos priežiūra ir darbas su trasos naudotojais.

„LSC yra biudžetinė įstaiga, todėl kasmetės biudžeto lėšos skiriamos darbo užmokesčiui (daliai darbuotojų), komunalinėms paslaugoms, smulkiam remontui ir t. t. apmokėti. Tikslinės lėšos rekonstravimui ar naujai statybai skiriamos atskirais sprendimais. Esant tokiems sprendimams ir skyrus lėšų, LSC įpareigojamas atlikti viešuosius pirkimus ir kontroliuoti vykdytojų (rangovų) rangos ir paslaugų sutarties vykdymą“, – sakoma LSC paaiškinime.

L. Tubelis tvirtino, kad pastaruoju metu trasoje nebuvo avarijų.

„Arba renginių organizatoriai apie tai LSC neinformavo, kas mažai tikėtina“, – pridūrė viešosios įstaigos vadovas.

Trasoje – gyventojai

Prieš porą metų „Nemuno žiedo“ trasoje galėjo įvykti svarbių pokyčių, tačiau kilo abejonių, ar planuojamos permainos atitiks visuomenės interesą.

LSC buvo pateikęs „Nemuno žiedo“ koncesijos projektą, kurį teko sustabdyti dėl, kaip teigiama, neatsakytų svarbių klausimų.

Nukenčia: dėl prastos dangos daugėja avarijų, sportininkai patiria traumų. Regimanto Zakšensko nuotr.

„2021 m. pavasarį būtų paskelbę konkursą ir pradėję ieškoti tai trasai koncesininko. Įsigilinome į projektą ir jame radome daugybę neaiškumų, kurių negalėjo paaiškinti nei LSC, nei ministerijos atstovai, nei projekto rengėjai“, – sakė E. Janavičius.

Anot jo, viską komplikavo nestandartinė aplinkybė – trasos zonos viduje esantys du gyvenamosios paskirties privatūs sklypai.

„Dėl tos situacijos koncesijos projekte buvo dviprasmybių. Viena vertus, tarsi sakoma, kad koncesininkas su gyventojais turėtų susitarti ir išsipirkti tą sklypą, ir tada lyg sakoma, kad visas nekilnojamasis turtas, įgytas koncesijos metu, po 20 metų atitenka valstybei. Dar kitoje vietoje kalbama, kad valstybė bandys išpirkti. Klausėme – kaip bus, kas turės išpirkti tą sklypą? Ir kas bus po 20 metų, pasibaigus koncesijos sutarčiai?“ – pabrėžė federacijos vadovas.

Už trasos teritorijoje esantį gyvenamosios paskirties sklypą su namu, federacijos duomenimis, savininkas prašė 200 tūkst. eurų. Su minėtu sklypu besiribojančio dar vieno privataus miško sklypo galima kaina – per 300 tūkst. eurų.

„Išeitų, kad koncesininkui reikėtų įsigyti apie 0,5 mln. eurų kainuojančius objektus, kurių tokioje zonoje, kaip lenktynių trasa, apskritai neturėtų būti. Sklypams išleisti pinigai nesukurtų jokios pridėtinės vertės. Vaizdžiai tariant, valstybė atiduotų daiktą, kuris yra su skola. Apie tas aplinkybes koncesijoje labai miglotai kalbama. Aš tada iškėliau hipotezę, kas bus, jei investuotojas tuose įsigytuose sklypuose pastatys kokių nors infrastruktūrinių objektų, kurių vertę po 20 metų iškels iki, tarkime, 20 mln. eurų. Ką tada valstybė darys, kaip išpirks? Taigi mes matėme daug grėsmių. Todėl prašėme stabdyti koncesijos projektą, kad trasa nebūtų apskritai išbraukta iš eksploatacijos. Be to, trasa nebuvo apdrausta ir dar nuo vieno galimo scenarijaus. Gal koncesininkas pradės darbus, o paskui po kelerių metų pasakys, kad negali susitarti su sklypų savininkais ir viską mes. Kas tada? Trasa išardyta, sutartis nutraukta. Ir tokia sutartis jau buvo padėta, galima sakyti, ant pasirašymo stalo. Apie tai sužinojome per aplinkui. Sustabdėme sutarties pasirašymą, nes taip ir nebuvome sulaukę atsakymų į svarbius klausimus“, – pabrėžė E. Janavičius.