Patvirtinta parašais

Dar 2021 m. rudenį buvo pasirašytas memorandumas dėl šliuzo ties Kauno HE įrengimo. Tokio objekto reikalingumą savo parašais patvirtino politikai ir įvairių institucijų atstovai. Parašus 2021-aisiais dėjo Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD), prižiūrinti Nemuną, taip pat Kauno miesto, Susisiekimo, Energetikos, Aplinkos ministerijų ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai. Memorandume šliuzo idėją vertino tiek daug skirtingų institucijų dėl to, kad Kauno HE – ypatingas statinys. Tai ne tik energetikos objektas, virš jo eina ir geležinkelio linijos, gatvė. Statant HE buvo numatyta vieta, kur galėtų atsirasti šliuzas, tačiau tai niekada nebuvo įgyvendinta.

Visgi toks šliuzo projektas turėtų būti pripažintas valstybinės reikšmės objektu, nes miestas gali investuoti tik į prieigas prie Nemuno, o VVKD be papildomo finansavimo nebūtų pajėgi įgyvendinti daugiamilijoninės vertės projektą.

Memorandumas rodo nusiteikimą gaivinti laivybą Lietuvoje. Tam neišvengiamai reikia sujungti Nemuną, kurį atskyrė prieš pusę amžiaus pastatyta hidroelektrinė.

Miestui įdomus projektas

Miesto meras Visvaldas Matijošaitis „Kauno dieną“ tikino, kad šliuzo įrengimas ne tik leistų sujungti Nemuno aukštupį su žemupiu, praplėsti vandens kelią iki pat Europos, bet ir būtų didelis postūmis vystyti laivybą, kuri apima mažiausiai taršias transporto priemones.

„Prieš kelerius metus pasirašytas memorandumas dėl šliuzo rodo nusiteikimą ne tik pastatyti tokį objektą, bet ir apskritai gaivinti ir plėtoti laivybą Lietuvoje. Tam neišvengiamai reikia sujungti Nemuną, kurį atskyrė prieš pusę amžiaus pastatyta HE. Kaunas pasirengęs čia ir toliau būti lyderis. Tačiau norisi, kad tai būtų ne vien miesto, bet ir visos valstybės svarbos klausimas“, – kalbėjo Kauno vadovas.

Pasak V. Matijošaičio, miestas finansuoja poveikio aplinkai vertinimo ir būsimo šliuzo priešprojektinių pasiūlymų parengimą. Šių darbų ėmėsi VVKD. „Taigi pirmieji esminiai procesai jau vyksta“, – pridūrė meras.

„Maža to, Kaunas gerokai įsibėgėjęs su infrastruktūra Kauno mariose: vadinamojoje Neptūno įlankoje ruošiamas šiuolaikiškas, modernus uostas, kurio užimtumas pernai buvo beveik šimtaprocentinis. Tai rodo, kad pramoginė ar keleivinė laivyba atsigauna, žmonėms vandens transportas tampa vis patrauklesnis ir aktualesnis“, – apie tai, kad Kaunas kitais būdais skatina laivybą,  kalbėjo V. Matijošaitis.

Kauno marių pakrantėje jau kyla buriavimo mokyklos bazė, šių metų sezoną pradės veikti degalinė ant vandens, kad motorinių laivų šeimininkai galėtų patogiai prisipildyti degalų bakus. Aplink uostą miestas įrengs žalią ir jaukią laisvalaikio erdvę kauniečių laisvalaikiui prie vandens.

„Matome vis didėjančią gabenamų krovinių apimtį ir Marvelės uoste. Vadinasi, judame gera kryptimi“, – apie tai, kad šliuzas tik dar labiau suaktyvintų laivybą, nurodė V. Matijošaitis.

Iniciatyva: dar 2021 m. dėl šliuzo įrengimo pasirašytas memorandumas, jį pasirašė skirtingų institucijų atstovai. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kas jau padaryta?

Už šliuzo įrengimą atsakinga VVKD. Ji rūpinasi Nemuno vagos gilinimo ir tvarkymo darbais, tad pasiteiravome, kokie veiksmai jau atlikti, kad Kauno HE turėtų šliuzą?

VVDK atstovai informavo, kad 2023 m. vasario 28 d. Kauno miesto savivaldybė ir VVKD pasirašė sutartį dėl laivybos šliuzo ties HE poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo.

„Tai ypač svarbus žingsnis šalies laivybai, todėl privalomos tarptautinio viešojo pirkimo procedūros dėl Kauno HE laivybos šliuzo Nemuno aukštupiui ir žemupiui sujungti įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų dokumentacijos parengimo, – komentavo VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas. – Minėta dokumentacija tarpusavyje glaudžiai susijusi, nes projektinių pasiūlymų pagrindu bus nagrinėjamas kompleksinis poveikis aplinkai, įtaka aplinkinei infrastruktūrai. Poveikio aplinkai metu bus atsakyta į klausimą, ar reikia statyti žuvitakį (kiek jis duotų naudos, kiek padarytų žalos, nes užkeltos žuvys turės grįžti žemyn, ar įmanomas sprendimas tai įgyvendinti), o jeigu tai būtų privaloma – koks žuvitakis turėtų būti. Kaip bus sprendžiami kiti svarbūs vietovei klausimai, koks poveikis Kauno HE .“

Statant HE buvo numatyta vieta, kur galėtų atsirasti šliuzas, tačiau tai niekada nebuvo įgyvendinta.

Pasak jo, gavus poveikio aplinkai vertinimo subjektų derinimus, bus galima toliau plėtoti šį projektą, t.y. rengti techninį projektą. „Planuojama, kad šiuo metu perkamos paslaugos būtų atliktos per 1,5–2 metus, vėliau – techninio projekto pirkimo procedūra ir projektavimo darbai (apie vienus metus). Taigi faktinė statyba, gavus reikiamą finansavimą statybai, galėtų prasidėti jau po 3–4 metų“, – kalbėjo VVKD vadovas.

Direkcijos skaičiavimais, realu, kad 2030 m. laivų šliuzas būtų pastatytas ir Nemuno žemupys sujungtas su aukštupiu.

VVKD nurodė, kad praėjusių metų gegužę buvo paskelbtas konkursas „Dėl Kauno hidroelektrinės laivybos šliuzo Nemuno aukštupiui ir žemupiui sujungti įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų dokumentacijos parengimo“.

„Atliktas tiekėjų pateiktų pasiūlymų ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų vertinimas, kurį užbaigus, sudaryta tiekėjų eilė ir paskelbtas pirkimo laimėtojas, su kuriuo turėjo būti sudaroma viešojo pirkimo–pardavimo sutartis. Pirkimo nelaimėjęs tiekėjas apskundė bendrovės priimtą sprendimą dėl laimėtojo nustatymo ir šiuo metu ginčas yra sprendžiamas teisminiu keliu“, – dar apie vieną procedūrą informavo V. Vinokurovas.

Planas: po Kauno HE norima įrengti šliuzą ir žuvitakį, šis, pasak Aplinkos ministerijos, būtų privalomas, skirtas migruojančioms žuvims. Vilmanto Raupelio nuotr.

Dėmesys aplinkosaugai

Kaip minėta, poveikio aplinkai vertinimas parodys, ar po Kauno HE galėtų būti įrengtas žuvitakis, skirtas migruojančioms žuvims. Aplinkos ministerijos atstovai teigė, kad tokios žuvų pralaidos privalomos pagal įstatymą.

„Aplinkos ministerijos žiniomis, žuvitakis ar žuvų pralaida neminimi 2021 m. spalio 1 d. memorandume. Susitarimas apima tik laivybos šliuzą. Tačiau Vandens įstatymo pakeitimu 2022 m. birželį buvo patvirtinta prievolė hidrotechninių statinių savininkams ir valdytojams įrengti efektyvias žuvų pralaidas prie statinių, kurie atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Taip pat įtvirtinta, kad žuvų pralaidos prie hidroelektrinių, kurių galingumas didesnis nei 10 MW, turi būti įrengtos iki 2030 m. Šis reikalavimas galioja ir Kauno HE“, – dienraščiui komentavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Jonė Leščinskaitė.

Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje ir viena didesnių vandens talpyklų Šiaurės Europoje.

Šliuzo projektas turėtų būti pripažintas valstybinės reikšmės objektu.

„Nėra analogų, kad ant tokio ploto tvenkinių būtų įrengti funkcionalūs žuvitakiai ir egzistuotų gyvybingos praeivių lašišinių žuvų populiacijos. Pastačius Kauno HE, praeivėms žuvims buvo užkirstas kelias į Nemuno vidurupio upyną. Ypač didelė žala buvo padaryta lašišų ir šlakių ištekliams, kadangi buvo uždarytas kelias į visą Merkio upės baseiną, kuriame neršė apie 60 proc. į Lietuvos upes atplaukiančių lašišų. Taigi, buveinės ir nerštavietės lašišinėms ir kitoms migruojančios žuvims, kurios buvo Kauno marių teritorijoje, yra prarastos negrįžtamai“, – padarytą HE žalą konstatavo J. Leščinskaitė.

Anot aplinkosaugos specialistų, žuvims tinkamo ploto didinimas būtų vienas iš sprendimo būdų suteikti galimybę žuvims išgyventi ir prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų, tai taip pat padėtų žuvų populiacijoms tapti atsparesnėms.

„Todėl efektyvi žuvų pralaida per Kauno marias būtų svarbiausias ir vertingiausias projektas šalies upių ekosistemoms. Migruojančios žuvų rūšys pačios arba dirbtinai įveisiamos galėtų apsigyventi naujuose plotuose. Per kiek laiko galėtų būti atkurta šių žuvų populiacija, priklausytų nuo dirbtinai išveistų lašišų, šlakių jauniklių kiekio, žuvitakio efektyvumo ir kitų faktorių.

Tačiau daugiausia klausimų kyla dėl techninių sprendimų, kurie ir nulemtų, ar projektas būtų sėkmingas. Tik lyginant techninius sprendimus ir modeliuojant jų sėkmę būtų galima numatyti, koks būtų konkretaus sprendimo naudingumas gamtai. Aplinkos ministerijai nežinoma, dėl kokių techninių sprendimų yra diskutuojama“, – komentavo Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja.