Pasaulyje populiarėjantis vaikščiojimas ištiesta juosta, vadinamas "slackline", yra viena saugesnių ekstremalaus sporto rūšių, nors ir kelia labai daug baimės. Vienas pirmųjų Lietuvoje tuo užsiimantis Irmantas Saulius džiaugiasi, kad šis pomėgis jam tapo tramplinu kuriant dirbtinius audinius.

Pradžia – Josemičio parke

"Kai pradėjau vaikščioti juosta, jaučiausi taip, tarsi būčiau priverstas medituoti. Dabar, išmokęs save kontroliuoti, sugebu natūraliai atsipalaiduoti, dirbti vidiniais raumenimis", – pasakojo Irmantas. Vaikščiojimu it lynas ore ištempta juosta jis susižavėjo pirmą kartą išvydęs "slackline" vaizdo siužetą su garsių prancūzų komanda "Skyliners".

Praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pradžioje JAV, Josemičio parke, gimusį ekstremalų sportą Irmantas perkėlė į Kauną ir išbandė su laipiotojais uolomis.

"Išvydus "highline" (vaikščiojimą juosta aukštose vietose) apima pagarbi baimė. Debiutas nukritus buvo skausmingas, vaikščioti švytuojančia juosta – sunku. Tačiau trečiuoju bandymu po 21 žingsnio tarsi pakilau į debesis", – pradžią prisiminė I.Saulius.

Jis paaiškino, kad "slackline" nėra vaikščiojimas lynu, kuris pinamas iš metalo ar virve (ji pinama iš natūralaus arba sintetinio pluošto). Tai – vaikščiojimas nuo vieno objekto prie kito specialia sistema pritvirtinta, įtempta, išausta juosta arba kaspinu, dažniausiai gaminamu iš poliesterio arba poliamido.

Mylimajai plyšo čiurna

"Niekada nesu nieko lipdęs iš molio, bet vaikščiojimą juostą kažkodėl norėčiau lyginti būtent su lipdymu. Turi išjausti, – gerdamas arbatą su pienu mąstė I.Saulius. – Tai  kaip meditacija, kvėpavimo kontrolė, kai visa savo esybe jauti kiekvieną akimirką, labai susikoncentruoji, nes juosta gali švytuoti aukštyn ir žemyn, į šalis."

Irmantas atviras: jis šiek tiek bailus, bet laimė, vienas pagrindinių vaikščiojimo juosta  reikalavimų – saugumas.

Galbūt todėl dažniausiai jis žengia juosta, stengdamasis išlaikyti pusiausvyrą, ištiesta tarp dviejų medžių ne aukščiau kaip trys metrai nuo žemės. Ore kabanti 50–100 m ar ilgesnė juosta, ja žengiant žmogui, nusvyra iki 1,5 m aukščio iki žemės.

"Vis dėlto vaikščioti kelių metrų aukštyje turbūt yra pavojingiausia, nes tuomet gali susižaloti labiausiai. Ir tai –  daug skaudžiau, nei vaikystėje paragavus tėvo diržo", – juokėsi Irmantas.

Vasarą Kauno muzikinio teatro sodelyje (tai viena mėgstamiausių šio ekstremalaus sporto vietų mieste) juosta vaikščiojęs I.Sauliaus draugas anglas krito, nespėjo užsikabinti už juostos ir susilaužė abiejų rankų riešus. Kojos raištis plyšo Irmanto mylimajai.

"Bet traumos nėra labai dažnos. Jei laikaisi instrukcijų, tai – viena saugiausių ekstremalių sporto rūšių", – ramino 27 metų vyras, kuris per ketverius metus nepatyrė nė vieno rimtesnio sužalojimo.

Pavojus dviratininkams

"Mūsų bendruomenė propaguoja saugumą, didelį dėmesį skiria įrengimo sistemai", – apie vaikščiojimo juosta mėgėjus kalbėjo I.Saulius. Vis dėlto jis neslėpė, kad yra ekstremalų, vaikščiojančių kelių šimtų metrų aukštyje ir nenaudojančių apsaugų: "Jie gal ir turi didelius kiaušus, bet rizikuoti reikia protingai."

Irmantas be apsaugų kabančia juosta niekada nevaikšto. Užtat jis su draugais prieš kelerius metus vos nepateko į labai pavojingą incidentą. Tuomet sistemą įrengė Vytauto parke ir suvokė grėsmę tik tada, kai pamatė juostų link atvažiuojantį  dviratininką. Juostas teko skubiai nukabinti.

"Pasaulyje būtent dviratininkai dažniausiai ir žūsta, nepastebėję ištiestų juostų. Šiemet žuvo du dviratininkai. O mes po pamokos Vytauto parke niekada netiesiame juostos tarp dviračių takų", – kalbėjo Irmantas.

Lenkijoje vaikščiojo nuogas

Daugiausia baimės būna vaikštant juosta aukštose atvirose erdvėse.

"Tuomet sunkiau jausti atskaitos tašką. Kai eini juosta nuo bokšto iki bokšto, o aplink – atviros erdvės, jautiesi tarsi vabaliukas. Vėjas įtakos žmogui neturi – tik juostai, kuri švytuoja. Bet kas keliasdešimt metrų kabinamos juostų skiautės, kurios kiek pristabdo juostos, kuria einama, švytavimą, – subtilybes aiškino kaunietis. – Sunku vaikščioti ir virš vandens, nes šis raibuliuoja ir tarsi svaigina. Baimė mus ne tik apsaugo, bet neretai ir kenkia. Nors prie aukščio labai greitai priprantama. Tada erdvė tampa tarsi pūkuota, minkšta."

Irmantas šią ekstremalią sporto rūšį aukščiausioje vietoje išbandė Lenkijoje – maždaug 45 m aukštyje. Beje, būtent Lenkijoje šią vasarą jis metė iššūkį sau: žmonių akivaizdoje juosta ėjo... visiškai nuogas.

"Buvo įdomu, kaip mane stebės, vertins kiti ir kaip sugebėsiu susikaupti tokioje situacijoje", – idėją pereiti juosta be drabužių apibūdino I.Saulius.

Ką jis galvojo atlikdamas šį vienkartinį eksperimentą? "Jei krisiu, mano kiaušus išneš velniop", – vyriškai paaiškino Irmantas.

Geriausia juosta vaikščioti laisvais drabužiais, su specialiomis pirštinėmis – tai saugo odą nuo sužeidimų. Ilgai vaikščiojęs apsiavęs batais, dabar juosta Irmantas eina basas: "Skaudžiau, kartais pjauna kojas, bet jautiesi grynesnis."