Negęstanti problema

Apie benamių gyvūnų globos ir jų populiacijos mažinimo informacijos stoką byloja redakciją pasiekiantys skaitytojų laiškai, kuriuose skundžiamasi, kad nei seniūnijos, nei savivaldybės nenori padėti spręsti benamių kačių populiacijos problemą, kad randasi žmonių, kurie visokiais būdais trukdo savanoriškai šį klausimą sprendžiantiems gyventojams.

Tačiau tai nėra visiška tiesa. Pavyzdžiui, Kaune veikia PSP ("Pagauk–sterilizuok – paleisk") programa, humanišku būdu sprendžianti šią opią mieste problemą. Bėda ta, kad minėtą programą gali vykdyti ne pavieniai asmenys, o ta gyvūnų globos organizacija, su kuria savivaldybėje sudaryta šios paslaugos teikimo sutartis.

Trūksta informacijos

Apie PSP programos naudą ir jos įgyvendinimo tvarką kalbėjomės su jos iniciatore Lietuvoje Brigita Kymantaite, kuri kartu vadovauja ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai.

Pasak pašnekovės, benamių kačių populiacijos mažinimo problema yra daug rimtesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. "Benamių gyvūnų gausa, nekontroliuojamas jų dauginimasis ne tik trukdo aplinkinių namų gyventojams, teršia aplinką, kelia pykčius tarp nelaimėlius globojančių ir jų nekenčiančių žmonių, bet ir kenkia patiems gyvūnams. Pavyzdžiui, daugelis benamių kačių mažylių suserga, užkrečia kitus gaujos narius. Tada kenčia dauguma šių gyvūnų. Tad reikia imtis ryžtingų priemonių", – įsitikinusi B.Kymantaitė, kartu pažymėjusi, kad būtina šviesti visuomenę elgesio su benamiais gyvūnais klausimais.

Benamių gyvūnų gausa, nekontroliuojamas jų dauginimasis ne tik trukdo aplinkinių namų gyventojams, teršia aplinką, kelia pykčius tarp nelaimėlius globojančių ir jų nekenčiančių žmonių, bet ir kenkia patiems gyvūnams.

Žiaurumas baudžiamas

Vis dar yra įsitikinusiųjų, kad benamius gyvūnus reikia naikinti, tačiau, visų pirma, tai nehumaniška. Maža to, taip besielgiantiems gyventojams gresia didžiulės baudos. Anot B.Kymantaitės, draudžiama bet kokiu būdu gaudyti, žaloti, nuodyti ar kitaip naikinti tokius gyvūnus. "Toks elgesys su gyvūnu teisiškai yra laikomas žiauriu ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė: baudžiama viešaisiais darbais arba didžiule bauda – iki 500 MGL (19 tūkst. eurų), arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų", – priminė B.Kymantaitė.

Tačiau to, matyt, nežino, nei Kaune, Savanorių pr. 258 ir aplinkinių daugiabučių, nei Garliavos S.Lozoraičio gatvės pradžioje esančių daugiabučių namų kai kurie gyventojai, visokiais žiauriais būdais trukdantys savanoriškai globojantiems benames kates žmonėms. Jei Kauno daugiabučio namo gyventojai gali kreiptis į "Penktą koją" tel. 8 652 48 322 ir kartu į seniūniją dėl programos PSP realizavimo daugiabučio namo kieme, tai Kauno rajono gyventojai šią galimybę turės tik kitais metais, kai biudžete bus numatytos tam skirtos lėšos.

Kaip veikia PSP programa?

"Penktos kojos" vadovė Agnė Volockytė sakė, kad gyventojai (geriausia, kad tai būtų tas žmogus, kuris šėrė ir šers kates daugiabučio namo kieme) turi kreiptis į šią konkrečią gyvūnų prieglaudą (su ja Kauno savivaldybė yra sudariusi sutartį) ir į seniūniją, prašydami gyvūnų globėjų pagalbos. Tuomet "Penkta koja", susitarusi su seniūnija, imasi vykdyti benamių kačių populiacijos mažinimo programą: gauna iš seniūnijos leidimą šerti konkrečioje vietoje kates (dėl tokio leidimo gyventojai neturi teisės kreiptis) ir toje vietoje pastatomos kačių gaudyklės. Sugautas kates gyvūnų globėjai iš "Penktos kojos" išveža sterilizuoti, skiepyti nuo ligų, ženklinti jų ausis.

Atlikus šias procedūras, katės grąžinamos į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimtos. Tuomet jas globojantis gyventojas šeria jas seniūnijos jau anksčiau pažymėtoje vietoje. Artėjant žiemai galima kreiptis į seniūniją ir dėl namelio sugrąžintoms katėms pastatymo.

Nepalikime gyvūnų alkti

Anot B.Kymantaitės, pagal PSP programą sterilizuotos, paženklintos ir paskiepytos katės, grąžintos į savo teritoriją, į ją neįsileidžia naujų kačių, gyvena maždaug penkerius metus. Žinoma, benamių gyvūnų skaičius tokiu būdu mažėja lėtai, bet nėra kito humaniškesnio būdo benamių kačių populiacijai mažinti.

Būtų nežmoniška palikti benamius gyvūnus žiemą be maisto, nes tie keturkojai nelaimėliai ne iš dangaus nukrito į mūsų kiemus, o buvo kažkieno išmesti į gatvę. Todėl juos šerti tiesiog būtina – tai numatyta Gyvūnų globos įstatyme, to nedraudžia nei Kaune, nei jo rajone gyvūnų globos ir laikymo taisyklės. Reikia atsiminti, kad benamius gyvūnus draudžiama šerti tik bendrojo naudojimo patalpose. Taisyklėse nėra draudimo šerti namo prieigose, tačiau dėl ramybės kates globojantys žmonės turėtų pasirinkti atokesnę nuo namo vietą, kad ji nekeltų benamio gyvūno nekenčiančių žmonių įniršio. Beje, tas įniršis kartais prasiveržia agresyviu elgesiu – Petrašiūnuose buvo sumušta viena benames kates šėrusi moteris.

Padėkime, o ne trukdykime

Nuostabu, kad Garliavoje radosi savanorė, kurios elgesys turi tapti pavyzdžiu kitiems garliaviškiams, globojantiems benamius gyvūnus. Čia minima moteris veikia taip, tarsi pati vykdytų PSP programą – ji ne tik šeria benames kates, bet ir nuveža sterilizuoti, skiepyti, ženklinti, nes Kauno rajono savivaldybė dar neturi sutarties su jokia gyvūnų globos organizacija dėl PSP programos vykdymo. Pažymėtina, kad ši moteris profesionaliai benamių gyvūnų globai aukoja savo asmenines lėšas.

Tad gyvūnų globėjos kaimynai turi tik džiaugtis ir didžiuotis, kad Garliavoje yra toks žmogus, visa širdimi paniręs į benamių kačių populiacijos mažinimo, jų priežiūros reikalus. Padėkime jai dirbti, o ne trukdykime įžeidinėdami, grasindami, naikindami nelaimingų gyvūnų šėrimo vietą. Kai Kauno rajono savivaldybė kitais metais ras biudžete lėšų gyvūnų globos organizacijoms, kurios didesniu mastu, nei pajėgia viena savanorė, spręsti opią benamių kačių populiacijos mažinimo problemą, čia minimos garliaviškės patirtis tikrai pravers ir kitų Garliavos daugiabučių namų gyventojams, norintiems padėti keturkojams nelaimėliams. Norisi tikėti, kad Kaune ir jo rajone benamių gyvūnų problemai neabejingų žmonių gyvena daugiau nei tų, kurie ją ignoruoja arba nekenčia bedalių keturkojų ir juos globojančių žmonių.