Petrašiūnuose – karas dėl vietos po žeme

  • Teksto dydis:

Kauno Petrašiūnų kapinėse, regis, karaliauja ramybė ir rimtis. Tačiau taip gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Prestižinėse miesto kapinėse jau kone dešimtmetį vyksta karas dėl... kapo.

Dėl teisės valdyti poros kvardratinių metrų kapavietę dvi giminės tapo nuožmiais priešais. Vieni kitus kaltina kapavietės užgrobimu, savivaliavimu, melu ir įvairiais kitais dalykais, kurie įžiebė nesantaiką. Aršūs ginčai persikėlė net į teismus, kad būtų nustatytas teisingumas. Mat viena kariaujanti pusė abejoja, kiek artimųjų kita konflikto pusė iš tiesų šiame kape palaidojusi.

Ponia Dalia šiandien su ašaromis įrodinėja, kad kape tikrai palaidota jos motina. Tuo metu Dalios nuoširdumu netiki kitoje barikadų, o šiuo atveju – kapo – pusėje kovojanti ponia Danutė.

Kapo istorija prasideda prieš beveik prieš septynis dešimtmečius. Pirmasis joje palaidotas asmuo yra Jonas. Teisėtas ponios Danutės dėdė. Jos mamos brolis.

Kitai į kapavietę pretenduojančiai pusei, Daliai, velionis Jonas nėra giminė. Tad kokiu pagrindu kapavietėje pradėti laidoti Dalios giminaičiai? Dalia paaiškina, kad po Jono mirties praėjus vos mėnesiui mirė Jono sugyventinė Elena. O ji – Dalios teta.

Nežinia kieno iniciatyva ir kodėl Elena buvo palaidota tame pačiame kape kartu su sugyventiniu Jonu. Tačiau faktiškai viename kape realiai atsiranda dvi duobės ir du paminklai. Konfliktas – užprogramuotas.

Tačiau peštynės dėl mirusiųjų prasidėjo visai ne dėl to. Kol palaidotų žmonių abejose kapo duobėse buvo nedaug, šeimos tarpusavyje nesivaidijo. Tvarkė savo žemės lopinėlį kapavietėje ir net žvakutes prie kaimynų paminklo per Vėlines uždegdavo. Tačiau metai bėgo ir vienas po kito laidojami žmonės pradėjo netilpti į kapavietę. Kitaip tariant, kapas tapo ankštas. Štai tada ir prasidėjo kova dėl vietos. Po žeme.

Ponia Dalia sunerimo, kad Danutės šeima gali užvaldyti kapo dalį, kurioje ilsisi jos artimieji: teta, seneliai ir motina. Dalia nusprendė padalinti amžino poilsio vietą: nieko neatsiklausiusi kapo viduryje pastatė betoninę pertvarą. Kilo karas, persikėlęs jau į teismus.

Į šią painią, tragikomišką istoriją įtraukta ir Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“. Pradėjus traukti kapų numeracijos žurnalus ir aiškintis už ją atsakingus asmenis, atsirado dar daugiau painiavos ir vietos spekuliacijoms. Valstybės tarnautojai net įtarti dokumentų klastojimu.

„Specialus tyrimas” apie tai – šį vakarą, birželio 1 d., 19.30 val. per LRT televiziją. 


Šiame straipsnyje: Petrašiūnų kapinės

NAUJAUSI KOMENTARAI

partnerystė

partnerystė portretas
jeigu kape buvo palaidotas vyras, tai JO šeimos žmogus turėjo būti atsakingas už kapą. Ir, yra kaip yra, bet SUGYVENTINĖ - NE ŠEIMOS NARYS, JI NETURĖJO BŪTI TEN PALAIDOTA. JUOLAB DABAR BUVUSIOS SUGYVENTINĖS DUKTERĖČIA NETURĖTŲ DRASKYTIS DĖL TO, KAS JAI NĖ IŠ TOLO NEPRIKLAUSO...

ANUKAS

ANUKAS portretas
pas mus irgi buvo panasi situacija visi gimines kariavo del vietos petrasunuose ir visi seniai jau mire O mes anukai jau irgi pasene prisimenam ta istorija juokemes VIETOS VISIEMS UZTEKS

Sklypai

Sklypai portretas
gal ir paruošti, bet ne tau Martynai, mėlynas dangus... Girdėjau apie buvusį šių kapinių vedėją, kuris už vietą prašė 10 tūkst Lt. Labai galėjo būti, kad jo laikais ir vyko kas norėjo. Tuo pat metu vedėjas aiškino. kaip atsiradę giminės jam dėkingi už išsaugotą, t.y. niekam neperduotą neprižiūrimą kapą. O tie neprižiūrimi iki šios dienos taip ir yra neprižiūrimi. Tai geriau, jei kapas apleistas pvz., daugiau kaip 20 metų, leistų kitiems žmonėms savo artimuosius laidoti.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių