Raizginį neaiškumų kartu su paveldo apsaugos vadove Diana Varnaite ketinę narplioti verslininkai nieko nepešė, nes laukiama viešnia neatvyko. Tiesa, ji prieš kelias dienas pasiūlė atidėti susitikimo laiką.

Pirmenybę suteikė architektams

Į anonsuotą Verslo tarybos posėdį trečiadienio popietę rinkosi ne tik grupelė verslininkų, bet ir keletas architektų, savivaldybės atstovų. Šis posėdis turėjo būti susijęs su nekilnojamojo turto plėtros reikalais. Pirmuoju klausimu darbotvarkėje buvo įrašytas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės D.Varnaitės pasisakymas.

Kai kurie posėdžio dalyviai, įskaitant žurnalistus, tik atvykę į renginį sužinojo, kad KPD vadovė nepasirodys. Dar praėjusios savaitės pabaigoje D.Varnaitė laišku Kauno miesto merui pranešė, kad tą pačią dieną turinti dalyvauti Lietuvos architektų sąjungos organizuotame renginyje, kuriame taip pat gvildenamos su paveldu susijusios problemos. D.Varnaitė pasiūlė atidėti Verslo tarybos posėdį vėlesniam laikui, kuris būtų priimtinas abiem pusėms.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovų teigimu, šis posėdis su KPD vadovybe buvo derintas maždaug prieš mėnesį. Buvo žinoma ir apie architektų renginį. Žadėta, kad KPD atstovai pasidalins: vieni vyks pas architektus, kiti – pas verslininkus. Tačiau net ir žemesnio rango KPD atstovai Verslo tarybos posėdyje nepasirodė. Verslo posėdis vis tiek vyko, tiesa, ne visi tam pritarė.

„Gal reikėtų atidėti posėdį, kol atvyks D.Varnaitė, dabar šnekėjimas beprasmis“, – siūlė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Mečislovas Rondomanskas. Vis tik rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis nutarė, kad galima bent išklausyti problemas. Juolab kad vienas iš klausimų buvo susijęs su nekilnojamojo turto mokesčio tarifais.

Kliūva Naujamiesčio ribos

„Gaila, kad nėra ponios D.Varnaitės, nes beveik visi darbotvarkės klausimai yra susiję su KPD“, – apmaudo neslėpė savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Jo teigimu, dabar didžiausia aktualija yra ta, kad praėjusią savaitę buvo patvirtintos išplėstos Naujamiesčio ribos bei naujos vizualinės apsaugos zonos.

Į naujas ribas įeina teritorija, beveik siekianti geležinkelio stotį, aprėpianti Karaliaus Mindaugo prospektą ir Nemuno salą.

Kadangi šioje teritorijoje yra parengta nemažai koncepcijų bei detaliųjų planų, kurie galbūt nebeatitinka naujojo dokumento, buvo tikėtasi išgirsti iš D.Varnaitės atsakymus, kaip toliau elgtis. Mat reglamentas, kuris turėtų nurodyti, kas leistina Naujamiesčio teritorijoje, o kas ne – kol kas neparengtas.

„Teritorija užgrobta be reglamento. Bet ką pajudinus gali leisti arba neleisti. Miestas patekęs į rezervatą, kuriame taisyklių nėra“, – verslininkus paakino architektas Dalius Šarakauskas.

Tiesa, posėdžio išvakarėse jis bendravo su Kultūros ministru Arūnu Gelūnu ir šis esą pažadėjo, kad tai paskutinis saugomos teritorijos išplėtimas neturint reglamento.

Neleis statyti dangoraižių?

Ore pakibo ir Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno mieste specialusis planas. Pasak jo rengėjo architekto Evaldo Barzdžiuko, su visomis institucijomis jis jau suderintas, o su KPD derinimas nevyksta nuo šių metų sausio mėnesio. Dabar, kaip patvirtintos naujos Naujamiesčio ribos, gali būti, kad minėtas specialusis planas jo neatitiks. Tokį KPD atstovų elgesį E.Barzdžiukas pavadino neetišku.

Specialiajame plane numatyta, kad aukštesni nei 50 metrų aukščio pastatai Kaune galėtų būti statomi tik vienoje vietoje – M.K.Čiurlionio tilto prieigose, abipus Nemuno. Projekto autorius nemano, kad ekonomiškai tai apsimokėtų daryti, tačiau jei rastųsi norinčiųjų statyti dangoraižius, jo įsitikinimu, tokie pastatai galėtų būti miesto centrinės dalies tęsinys.