- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po penkis šimtukus iš egzaminų surinkę Kauno abiturientai atkreipė dėmesį, kad svarbu ir tinkamai pailsėti, ir turėti hobių, kurie leistų nukreipti mintis nuo mokslų.
Skirtas medicinai
Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientas Ainis Lukša laikė penkis egzaminus ir iš visų – anglų kalbos, biologijos, chemijos, matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros – gavo po šimtuką. Tiesa, už lietuvių, vaikino manymu, buvo ant ribos.
„Reakcija buvo netikėta. Pirma pamačiau sveikinimus ir tik tada – rezultatus. Supratau, kad kažkas gero. Atsidariau ir „O!“, – džiaugėsi būsimasis medikas.
Dabar jį labiausiai domina kardiologija, bet neatmeta galimybės, kad kol reikės pasirinkti specializaciją, nuomonė gali ir pasikeisti. Medikė ir jo mama, tačiau, kaip pasakoja kaunietis, viskas prasidėjo nuo to, kad biologijos mokytoja paskatino atrasti šio mokslo gyslelę, o tuomet atsirado ir trauka medicinai.
„Viskas vystėsi iš lėto. Iš pradžių labai mėčiausi, kuo norėčiau būti“, – prisiminė A. Lukša. Tarp variantų buvo ir teisė, kas nors, kas būtų susiję su matematika. Kai atrado biologiją, suprato, kad ji patinka, kad tai tarsi skirta jam, o ir sekėsi. Aišku, sekėsi ir kiti mokslai.
Jis patarė neišsigąsti dėl to, jeigu ilgiau užtrunka aiškinantis, kuri sritis labiausiai traukia, kuri profesija labiausiai žavi, kas arčiausiai širdies.
Karatė ir jaudulys
Mokslams skyrė daug laiko, tačiau likdavo ir pasivaikščiojimams gamtoje, laisvalaikiui prie kompiuterio, su draugais ir sportui. Pasirinkta sporto šaka – karate. „Nėra taip, kad sėdi prie knygų ir kali, kali, kali“, – teigė A. Lukša.
Karatė jis atrado dar pirmoje klasėje. Sudomino mokykloje trenerio pristatyta veikla, tėvai padrąsino. Karatė jam leidžia nukreipti mintis nuo mokslų, o kartu tai galimybė „išsijudinti, atsigauti, moko rimties, susikaupimo, koncentracijos“.
Pasitikslinome, kad į egzaminus tikriausiai ėjo užtikrintas savo jėgomis. „Neee“, – nusijuokė šimtukininkas. Buvo ir nerimo, jaudulio, kuris iš pradžių net neleido nurimti. Susikaupti padėdavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos vaišės – šokoladas, pokalbiai su draugais.
Jis įvertino atmosferą klasėje: vienas kitą palaiko, džiaugiasi vienas kito laimėjimais, būna su kuo pakalbėti, visi draugiški. „Fantastiška kompanija, geresnės negali prašyti“, – apibendrino A. Lukša.
Regimanto Zakšensko, P. Tamošiūno asmeninio archyvo nuotr.
Ieškosis darbo
A. Lukša renkasi studijas gimtinėje. „Aš noriu likti Lietuvoje. Kitur nesijaučiu toks savas. Čia – šeima, draugai, galiu būti pats savimi“, – teigė kaunietis.
Po egzaminų jis jau spėjo pakeliauti. Į atestatų įteikimo šventę grįžo beveik tiesiai iš Pasaulio biologijos olimpiados, kurioje antrus metus iš eilės laimėjo bronzos medalį.
Iki liepos pabaigos jis pailsės, tada ruošis studijoms, gal leisis ir į darbo paieškas. „Kad būtų veiklos. Tiesiog sėdėti ir nieko neveikti nelabai norisi“, – dėstė pašnekovas.
Studijuodamas jis norėtų dirbti korepetitoriumi – padėti kitiems, pasidalyti tuo, ką pats žino. Kiek teko mokyti kitus, ir patiko, ir sekėsi tai daryti.
Nustebino pati save
Penki šimtukai ir Ainiaus klasės draugės sąskaitoje. Ieva Kotryna Macijauskaitė pasirinko Pramoninio dizaino inžineriją Kauno technologijos universitete, bet po tokių puikių egzaminų rezultatų jau sulaukė ir raginimų išbandyti studijas užsienyje.
„Tikrai nesitikėjau šimtukų. Buvau užtikrinta tik dėl matematikos šimtuko. Ji man visada labai gerai sekėsi ir pats egzaminas pasirodė gana lengvas. Iš kitų egzaminų visiškai nesitikėjau tokių rezultatų. Ypač iš lietuvių. Galvojau, kad nukrypau ne ten. Bet, pasirodo, kad viskas buvo gerai. Džiaugiuosi“, – nenustygo vietoje pašnekovė.
Be jau išvardytų, dar išbandė ir turimas anglų kalbos, fizikos ir geografijos žinias. Iš pradžių ji sužinojo lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos rezultatus. Likusius – po poros dienų. „Buvo labai netikėta dėl lietuvių šimtuko. Pagalvojau, kad jau jeigu iš lietuvių tiek, kas toliau laukia?“ – įspūdžiais dalijosi I. K. Macijauskaitė.
Aukso viduriukas
„Reikia atrasti balansą tarp mokslų ir savo mėgstamų veiklų. Stengdavausi atrasti laiko pabūti su draugais ir tiesiog viena pati su savimi. Esu baigusi muzikos mokyklą. Muzika irgi yra puikus būdas atsipalaiduoti“, – sakė šimtukininkė, grojanti gitara ir pianinu. Pianiną jau šiek tiek užmiršusi, bet gitarą kartkartėm pasiima. Kaip įvardijo, padeda atsipalaiduoti ir šiaip pabėgti nuo pasaulio.
Vienas likusios vasaros planų – savanoriauti vaikų ir paauglių stovykloje „Atgaja“. „Labai laukiu. Tai bus mano, kaip vadovės, pirmas kartas tokioje didelėje stovykloje. Bus daug vaikų. Vaikystėje pati joje stovyklavau. Bus smagu sugrįžti, tik jau į kitą poziciją, ir joje išbandyti savo jėgas“, – laukia I. K. Macijauskaitė.
Tiems, kurių dar tik laukia abitūros egzaminai, pataria atrasti aukso viduriuką tarp mokslų ir laisvalaikio ir linki patirti mokymosi džiaugsmą. „Man pačiai trūko motyvacijos mokytis, bet į priekį stūmė vidinės savybės – perfekcionizmas. Visada norėdavau išsiaiškinti, kas neaišku. Ne tiek išmokti mintinai, kiek suprasti, ką mokausi, suprasti, kaip viskas veikia, kad neliktų spragų“, – dėstė kaunietė, pridurdama, kad svarbu išlaikyti artimus santykius su draugais.
Laukia Oksfordas
Kauno technologijų universiteto gimnazijos (KTUG) atstovas Pijus Tamošiūnas laikė net šešis egzaminus. Penki šimtukai ir devyniasdešimt penki balai iš šeštojo (lietuvių kalbos ir literatūros). KTUG kartu su Pijum baigusi Gustė Domskytė apsiribojo keturiais egzaminais. Iš visų – šimtukai.
P. Tamošiūnas pasakojo, kad egzaminų rezultatai sukėlė euforiją, atnešusią ramybę ir džiaugsmą. Tikėjosi aukštų įvertinimų, nors buvo kirbtelėjęs ir nerimas, kad per fizikos ir informatikos egzaminus paklius sunkesnė, ne taip gerai išnarstyta tema. Tačiau ir iš jų abiejų, ir iš matematikos, anglų kalbos, chemijos – patys aukščiausi įvertinimai.
„Esu patenkintas rezultatais“, – ramiai konstatavo vaikinas. Tiesa, į egzaminus jis ėjo gana ramia širdimi, nes jau turėjo pakvietimą studijuoti viename geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų – Oksfordo universitete. Tiesa, dar reikia pasirūpinti studijų mokesčiu, kuris yra didžiulis. Tam ieško finansinių galimybių.
Anglijoje gilinsis į chemiją. Šis mokslas pradėjo patikti aštuntoje klasėje, o baigdamas devintą suprato, kad nori su juo siekti savo profesinį gyvenimą. „Patinka pasaulio aiškinimas, kaip viskas yra susiję, per dalykus, kurių nematai plika akimi. Chemija paaiškina ir reakcijas, vykstančias mūsų organizmuose. Mane žavi pati chemijos idėja“, – teigė pašnekovas.
Panacėjos nėra
Ką patartų būsimiems vienuoliktokams ir dvyliktokams? „Kiekvienas esame skirtingas. Vieniems reikia daugiau pastangų norint išmokti, suprasti, kitiems mažiau. Kai kuriems mokslų iš viso mažiau reikia, todėl daugiau dėmesio skiria kitiems reikalingiems dalykams. Nemanau, kad yra kažkokia formulė ar universalus, visiems tinkantis būdas, kaip mokytis ir gyventi per mokslo metus. Panacėjos nėra“, – įsitikinęs šimtukininkas.
Vienintelis dalykas, kurį, jo manymu, verta pasiūlyti mokantis – tai kartojimas. Mokantis ne paskutinį vakarą prieš atsiskaitymą, lieka laiko kitądien kiek vėliau peržvelgti užrašus. Taip žinios atmintyje įsitvirtina ilgesniam laikui. Reikšmingas ir balansas tarp „mokyklinių ir nemokyklinių sričių“.
„Man yra svarbūs moksliniai pasiekimai. Noriu savo gyvenimą sieti su mokslu, bet laiko rasdavau ir kitoms sritims. Kasmet išbandydavau vis kitokį sportą. Visada sportavau. Lankiau ir plaukimą, ir kiokušin, boulderingą, krepšinį. Šiemet – badmintoną. Sportas man visada buvo tas dalykas, kuris suteikdavo galimybę atitrūkti nuo kasdienybės, pabūti su savimi ir tiesiog pasidžiaugti“, – kalbėjo P. Tamošiūnas, pridūręs, kad leisdavo sau ir žiūrėti patinkančius „Youtube“ kanalus, šiaip leisti laiką internete, žaisti.
Penktadienį jis išskrido į Saudo Arabiją dalyvauti tarptautinėje chemijos olimpiadoje. Rugpjūtį beveik dvi savaites savanoriaus stovykloje, o likusias dienas leis su draugais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Kauno diena“ pristato „Kauno detales“: unikali Prisikėlimo bažnyčios istorija5
„Kauno detalių“ video pasakojimai – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detalių“ įkūr...
-
Nuo svajonės groti vestuvėse iki Kauno arkivyskupo4
Akordeono muzika, svajonė groti vestuvėse, mezgimas, darbas greitosios pagalbos sanitaru, Sąjūdžio banga ir didysis apsisprendimas. Visa tai telpa Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo gyvenime, kuriuo dvasininkas dalijasi ką tik pasirodžiusioje knygoje ...
-
Kur gatvių remontas jau baigiamas?4
Liko visai nedaug iki naujų mokslo metų, kai į Kauną vėl plūstelės daugiau gyvybės ir eismas taps gerokai intensyvesnis. Kelininkai skuba atlikti darbus keliose judriose gatvėse. ...
-
Sunkiai suvokiamo skandalo sūkuryje atsidūręs N. Mikelionis pasitraukė iš pareigų: ar nepaskubėjo?78
Buvęs Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinis direktorius Nerijus Mikelionis nuo rytojaus – bedarbis. Nors lig šiol Kauno policijos pradėtame ikiteisminiame po kol kas sunkiai suvokiamų nemažą ažiotažą sukėlusių įvykių Aleks...
-
Neišsigąskite: Kaune ir rajone vyks karių savanorių pratybos12
Kelias dienas Kauno mieste vyks karių lauko pratybos, tad miestiečiai neturėtų išsigąsti, jei sutiks apsiginklavusius karius, lydimus karinės technikos. Gali girdėtis ir imitaciniai šūviai. ...
-
Atlikti vandens kokybės tyrimai: Kauno maudyklose pliuškentis saugu
Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad visose oficialiose maudyklose šuo metu maudytis saugu. Tai patvirtino atlikti vandens kokybės tyrimai. ...
-
„Kauno diena“ pristato „Kauno detales“: akiratyje – Aukštoji Panemunė
„Kauno detalių“ video pasakojimai – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detalių“ įkūr...
-
Tvarus rugsėjis – be didelių išlaidų: flomasteriai gali virsti akvarele, o seni džinsai – pieštukine5
Tėvams skaičiuojant, kiek atsieis mokslo metai, tvarumo šalininkai įsitikinę, kad viskas priklauso tik nuo mūsų išmonės. Seni flomasteriai gali virsti akvarele, o seni džinsai – pieštukine. ...
-
Santuokos ceremonijos grįžta į Kauno rotušę: kol kas – tik pagal specialią tvarką5
Prieš daugiau nei mėnesį po rekonstrukcijos duris lankytojams atvėrė Kauno rotušė. Čia atnaujintos erdvės bei Kauno miesto muziejaus ekspozicija. Kol kas santuokos ceremonijos Kauno rotušėje sudaromos tik iš anksto suderinus...
-
Ar Kaune jaučiamas mokytojų trūkumas?6
Kone prieš kiekvieną rugsėjo 1-ąją garsiai kalbama, kad nėra kam mokyti vaikų. Kaune taip pat yra laisvų pedagogų vietų, tačiau, pasak miesto atstovų, situacijos nereikėtų dramatizuoti. ...