Lietuvos pašto įnoriai supykdė

Paprastą siuntą gavęs Kauno rajono gyventojas patyrė, kad valstybės įmonė Lietuvos paštas derinasi ne prie paslaugos gavėjo, bet pastarasis yra priverstas derintis prie Lietuvos pašto.

Skyriai – panaikinti

Įstaiga nusiuntė oficialų pranešimą gyventojui. Viskas būtų paprasta, tačiau tarp įstaigos ir gavėjo yra dar viena valstybinė įstaiga – Lietuvos paštas. Šis pasižymi ne tik dideliu komerciniu apetitu, kai net nuo trupinio bando atkrimsti savo kąsnelį, bet ir atsainiu požiūriu į smulkiuosius paslaugų gavėjus, nors valstybinėje įstaigoje taip neturėtų būti.

Tokie nuogąstavimai kilo Kauno rajono gyventojui, kuris laukė jam svarbaus dokumento. Pagaliau pašto dėžutėje atsirado Lietuvos pašto pranešimas apie gautą siuntą.

Pranešime nurodytas pašto skyrius, kuriame siuntą reikia atsiimti. Prieš porą metų pašto skyrius buvo rajono gyvenvietėje. Lietuvos pašto sprendimu, dauguma skyrių rajone panaikinta. Visiems dabar reikia važiuoti į atitinkamų rajonų centrus. Šiuo atveju – apie 5 km pirmyn ir atgal.

Nepatogus grafikas

Rajono centre esantis pašto skyrius dirba iki 17 val. Ne taip lengva prie tokio grafiko prisiderinti, nes siuntą pasiimti norinčio Kauno rajono gyventojo darbas, kaip nemažos dalies piliečių, – iki 17 val. Neįmanoma suspėti, ypač kai naudojamasi tam tikro grafiko besilaikančiu viešuoju transportu.

Mobilieji laiškininkai, kaip ir įprastiniai laiškininkai, prieš atvykdami pas klientus, jiems nepraneša apie savo atvykimą.

Siuntos gavėjas skambina į Lietuvos paštą ir teiraujasi, gal galėtų padėti vadinamasis mobilus paštininkas.

Telefonu paaiškina, kad padėti galėtų, bet tik iki 17 val. Tačiau išeitis yra – siuntą gali pasiimti gavėjui artimas asmuo, jei jis atvyks į skyrių ir pateiks asmens tapatybės dokumentą.

Iš namų dirbantis artimas žmogus randa laiko ir nuvažiuoja į pašto skyrių. Čia laukia įdomus netikėtumas. Pasirodo pašto skyrius pietauja neįprastu laiku – nuo 11 iki 12.30. Tenka palaukti, bet tikslas pagaliau pasiektas – siunta gauta.

Praneša ne visiems

Dėl šios istorijos gavėjui kilo nuogąstavimų. „Kauno dienos“ redakcija paprašė, kad Lietuvos paštas juos pakomentuotų.

– Ar nebūtų racionalu, jei mobilusis paštininkas atvežtų pačią siuntą (prieš tai pasiskambinęs, ar yra kas namuose), o ne kvituką?

– Ne, mobilieji laiškininkai, kaip ir įprastiniai laiškininkai, prieš atvykdami pas klientus, jiems nepraneša apie savo atvykimą.

Klientams telefonu paskambina ir juos iš anksto informuoja apie atvykimą tik LP EXPRESS kurjeriai.

Egzistuoja skirtingi siuntų tipai, kuriuos pristatydami tiek įprastiniai, tiek mobilieji laiškininkai laikosi nustatytų taisyklių. Siuntos gavimo pranešimus, kviečiančius atvykti pasiimti siuntos į pašto skyrių, laiškininkai palieka ne tik tada, jeigu gavėjo neranda namuose, bet ir jeigu siunta yra sunkesnė nei 2 kg, didelių matmenų (aptariamu atveju siuntos svoris – apie 100 g, – red. past.).

Jis patikino, kad mobilieji laiškininkai gali padėti ne iki 17, bet iki 19 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Henrikas

Henrikas portretas
Lietuvos paštui galimai vadovauja kokia nors landsberginė lerva

gerovietis

gerovietis portretas
Bet juk kažkas tai dangsto šitą ,,ragų & kanopų '' kontorą ? Na , kitaip tiek metų nebaudžiami , atleidinėdami darbuotojus , pradangindami siuntas... kraustydami siuntinius , išimdami pinigus iš vokų gali taip išsi3,14sinėti !!! :(

Nuo pats sovietijos laikų

Nuo pats sovietijos laikų portretas
Lietuvoje paštas kaip erkė prisisiurbęs prie telekomo vogė jo uždirbtus pinigus. Dar ir dėl to telekomui trūko pinigų telefonų tinklo vystymui. Kai 1994 metais parazitas Lietuvos paštas buvo atjunkytas, Telekomas iš karto atsigavo: pirko naują aparatūrą, klojo šviesolaidžius tarp miestų ir mokėjo didžiulius mokesčius valstybei. Kol išgamos sėdintys valdžioje nepardavė auksinius kiaušinius dedančios žąsies švedams su suomiais. O paštas? Paštas taip ir liko parazitas, tik dabar siurbia kraują iš valstybės ir klientų.
VISI KOMENTARAI 26

Galerijos

Daugiau straipsnių