„Gazpromo“ valdoma Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) sulaukė miesto tarybos palaikymo ir galės pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Prieš tai miesto meras Andrius Kupčinskas susitiko su „Gazpromo“ atstovu.

Šis klausimas jau buvo svarstytas miesto taryboje liepos pradžioje, tačiau tada jo svarstymas atidėtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai pasiūlius.

Ketvirtadienį vykusio posėdžio darbotvarkėje didelio dėmesio sulaukęs klausimas buvo nustumtas į pačią posėdžio pabaigą. Nors kai kurie tarybos nariai siūlė svarstyti jį anksčiau, siūlymui nebuvo pritarta.

Gal tai atsitiktinumas, bet 13 val. buvo sušauktas „Kauno energijos“ valdybos posėdis, į kurį buvo pakviestas ir miesto meras Andrius Kupčinskas. Prieš jį meras gynėsi susitiksiąs su „Gazpromo“ atstovais. Miesto taryboje pradėjus svarstyti KTE garotiekio modernizavimo klausimą, A.Kupčinskas atskleidė kortas. „Taip, ten buvo „Gazpromo“ atstovas Denisas Fiodorovas. KTE akcininkas nusiteikęs investuoti ir statyti Kaune naują elektrinę. Apie jokį garotiekį ten kalbos nebuvo“, - tikino miesto vadovas.

„Šis klausimas yra grynai politinis - prileisti „Gazpromą“ prie Europos Sąjungos pinigų, kurie skirti Lietuvos smulkiajam verslui. Jiems tiesiog reikia precedento“, - sakė tarybos narys Arvydas Garbaravičius. Jis priminė Kauno konservatoriams partijos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio perspėjimus dėl Rusijos grėsmės Lietuvai.

Tarybos narys Kęstutis Kriščiūnas taip pat priminė 17 mln. litų KTE netesybų sumą, tačiau konservatoriai jokių kontrargumentų nenorėjo išgirsti.

Svarstant klausimą ir balsuojant nedalyvavo Darbo partijos frakcija.  Balsuoti atsisakė ir Liberalų ir centro sąjungos nariai bei socialdemokratai. Iš 22 balsavimui užsiregistravusių tarybos narių 20 pritarė sprendimo projektui, vienas nebalsavo. A.Kupčinskas susilaikė.

Remiantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, KTE privalo naują investicinį planą suderinti su Kauno miesto taryba. Projekte numatoma renovuoti apie 4038 metrų garo tiekimo tinklų, kuriais garą KTE tiekia bendrovei „Korelita“ (buvęs „Dirbtinis pluoštas“) ir Petrašiūnų elektrinei. „Korelitoje“, gaminančioje acetatinius siūlus, dirba beveik 500 darbo vietų.

Rekonstrukcijos darbams reikia daugiau kaip 11 mln. litų. 50 proc. sumos KTE tikisi gauti iš Europos Sąjungos, bet tam būtinas savivaldybės, kuri išdavė šilumos tiekimo licenziją, pritarimas. Tokiu atveju įmonė turėtų padengti 10 proc., o likusi suma būtų skolinama iš banko.

Garotiekis pradėtas statyti dar 1964 metais. Juo garas tiekiamas iš Petrašiūnų elektrinės Kauno pramonės objektams. Vėliau garotiekis buvo dar labiau išplėtotas. 1974 metais garotiekis sujungė dvi didžiausias Kauno miesto elektrines (KTE ir Petrašiūnų elektrinę). Iki 2006 metų garotiekis priklausė AB „Kauno energijai". Praeitos miesto Tarybos kadencijos metu garotiekis buvo parduotas bendrovei „Energijos sistemų servisas", iš kurios vėliau garotiekį nusipirko KTE.