Kaunas keičiasi, auga, svarbus yra ne tik atsinaujinimo procesas, tačiau ir tai, kad miestas turi savo praeitį. Apie tai buvo diskutuojama antradienio vakarą Kauno menininkų namuose surengtoje diskusijoje "Kam priklauso sienos ir kam priklauso Kaunas". Renginyje išsakytos nuomonės papildė viešus debatus, įsiplieskusius po festivalio "Nykoka" konkurso gatvės meno piešiniu papuošti Pilies gatvėje esančio pastato sieną. Paskelbus rezultatus, kilo abejonių dėl konkurso eigos, o galiausiai nugalėtojas atsiėmė savo pasiūlymą.

Senamiestis – it magnetas

Palankiausia erdvė gatvės menui – atokiau miesto centro esantys statiniai, tačiau Senamiesčio architektūra it magnetas traukia gatvės menininkus.

Kaip pastebėjo Kauno miesto savivaldybės atstovė Renata Bartusevičiūtė, teikdami paraiškas savivaldybės organizuojamam konkursui "Kauno akcentai", erdvę darbui įgyvendinti menininkai gali pasirinkti laisvai, nepaisant to, dažnas kūrėjas renkasi tik Senamiesčio arba Naujamiesčio erdves.

Sugrįžtant prie minties, kad gatvės menas yra priemonė vystyti viešuosius ryšius, kūrinių atsiradimas miegamuosiuose rajonuose galėtų pagerinti jų socialinę padėtį – populiarinti juos, pritraukti turistų, o miesto gyventojus paskatinti atrasti šias erdves iš naujo. Miestas tai – ne tik centras ir jo apylinkės, miestas yra visuma.

Prieš aklą pasirinkimą

Tiesa, tokia mintis priimtina ne visiems. "Architektūroje kiekviena detalė yra apgalvota – ne tik pastato fasadas ir vidus, bet ir statinio dermė su konkrečia lokacijos vieta. Kiekvienas pastatas yra išbaigtas kūrinys, nereikalaujantis papildomų vizualių elementų jam pagražinti, todėl autorystė turi būti gerbiama ir tai, ar atsiras ant vieno ar kito pastato gatvės meno kūrinys, turėtų būti sprendžiama tariantis su architektu, projektavusiu konkretų statinį", – pastebėjo diskusijoje dalyvavusi architektė Rūta Barisaitė.

Realizuojant gatvės meno kūrinį svarbi ne tik jo estetinė raiška, deranti su vietos kontekstu.

"Norint, kad kūrinys būtų ir vietoje, ir laiku, 50 proc. jo sėkmės priklauso nuo vietos, 50 proc. – nuo menininko pasirinkimo", – pastebėjo leidėja, buvusi festivalio "Vilnius Street Art Festival" organizatorė Ūla Ambrasaitė. Jos teigimu, viešieji konkursai nėra tinkamas atrankos būdas.

"Renkantis kūrėją reikia žinoti ne tik ką jis kuria, koks yra jo braižas, stilius, svarbu žinoti menininko kūrybinį procesą. Piešinys, vaizduojamas eskize, gali būti geresnis, nei jo realizavimas ant sienos arba atvirkščiai, todėl sunku nuspręsti, ar eskizas yra tai, ką norime matyti ant pastato sienos. Reikia pažinoti menininką ir juo pasitikėti", – įsitikinusi U.Ambrasaitė.

Piešinys, vaizduojamas eskize, gali būti geresnis, nei jo realizavimas ant sienos arba atvirkščiai, todėl sunku nuspręsti, ar eskizas yra tai, ką norime matyti ant pastato sienos. Reikia pažinoti menininką ir juo pasitikėti.

Atrankos problematika

Kyla klausimas, ar sprendimo teisė, kur ir koks gatvės meno kūrinys bus realizuotas, turėtų būti suteikta tik piešinio atsiradimo idėjos iniciatoriams (festivalio kūrėjams, konkurso rengėjams ar pan.), o gal kompetentingai, skirtingų sričių profesionalus, vienijančiai komisijai, gal tik bendruomenei?

"Kauno akcentų" komisija formuojama viešųjų pirkimų būdu, samdomi įvairių sričių ekspertai. Šis konkursas skiriasi iš kitų tuo, kad komisijos nariai turi patvirtinti ne galutinį kūrinio eskizą, o pirmąjį menininko pasiūlytą idėjos vizualizavimo variantą, kurio išbaigtumas, detalumas priklauso nuo paties menininko. Todėl svarbus yra menininko įvardijimas, kadangi, atsižvelgiant į jo ankstesnę kūrybą, galima nuspėti, įsivaizduoti, koks galėtų būti galutinis rezultatas", – patirtimi pasidalijo R.Bartusevičiūtė.

"Negatyvi konkurso "Kauno akcentai" pusė yra tai, kad menininkai yra atsakingi ne tik už eskizą, bet ir už visą kūrinio įgyvendinimo procesą. Architektai šiame konkurse nedalyvauja dėl to, kad nenori užsiimti vadybos, statybos ir visais kitais darbais. Jų tikslas – suprojektuoti kūrinį. Svarbu pažinti ir gerbti kiekvienos meno srities atstovų darbo įpročius", – nuomone pasidalijo R.Barisaitė.

Kartų konfliktas

Festivalio "Nykoka" atstovė Goda Skėrytė pastebėjo, kad dalyvaujantiesiems gatvės meno konkursuose neretai pritrūksta motyvacijos, kuri galbūt galėtų būti keliama didesniu, svaresniu priziniu fondu. Kita problema – sunkumai formuojant komisiją: vyresniosios kartos atstovai nėra itin imlūs naujovėms, o jaunosios kartos atstovai neturi pakankamai patirties, todėl kyla aštrios diskusijos. Tačiau festivalio formatas, jos manymu, – tinkamas būdas gatvės meno kūriniams atsirasti: jo metu gali būti įgyvendinti didelio mastelio šios srities profesionalų kūriniai.

"Komisijos atsakomybė yra išrinkti geriausią kūrinį, ne mažiau atsakingas yra ir pats menininkas, siūlydamas savo darbus, kurie reflektuoja – arba ne – miesto kontekstą", – reziumavo R.Bartusevičiūtė.

Komentaras

Donatas Stankevičius

Fotografas, parodų kuratorius

Tikrojo gatvės meno ištakos siejamos su piešiniais, kuriems leidimų menininkai neprašo. Jie atsiranda dažniausiai naktį, o autoriai juokauja, kad turi teisę piešti, o kiti – tai nutrinti. Kita situacija, kai kalbama apie legalius piešinius. Projekto formate atsirandančiam kūriniui yra skiriamos dotacijos. Iš vienos pusės tai palengvina jo įgyvendinimą techniniu aspektu, iš kitos – apsunkina apsisprendimą, koks gi jis turi būti. Legalus piešinys yra bendruomenės, kuriai tai rūpi, apsisprendimas arba labai kompetentingos ir kietos, konkursą organizuojančios komisijos sprendimo rezultatas. Kaunas yra mažas miestas ir, jei kalbame apie Senamiestį, tai dažnu atveju reikia tikrai labai gerai pagalvoti, ar apskritai vieno ar kito piešinio šioje miesto dalyje reikia. Gal turint kažką unikalaus, geriau yra imtis viso to tvarkymo, o ne laikino, atraktyvaus maskavimo. Turėtume pasilikti daugiau erdvės svarstymui, sprendimo priėmimui. Jei nepavyko rasti tinkamo varianto, gal geriau palaukti, kol jis atsiras. Kitaip tariant, nesirinkti geriausio iš blogiausių.