Nuimtos tvoros

Praėjusių metų lapkritį kauniečius išgąsdino už Petrašiūnų kapinių tvoros kertami medžiai. Tąkart paaiškėjo, kad tai daroma dėl kapinių plėtros, kurią numatė dar praėjusios kadencijos Kauno valdžia. Tačiau išpjovus dalį medžių viskas nurimo, žolės spėjo užželti. Dabar prie Petrašiūnų kapinių kauniečiai vėl pastebėjo sujudimą. Darbininkai jau kelias dienas ardo tvorą.

"Atėjau aplankyti artimųjų kapų ir pamačiau, kad tvoros išvartytos. Paklausiau darbininkų, ką jie daro, tai sakė, kad jau kelias dienas tvoras ardo. Įdomu, kaip ten viskas plėsis, nes nesinori, kad vietoj senos tvoros padarytų įvažą ar kokią automobilių aikštelę", – "Kauno dienai" sakė kaunietis Romas.

Paruošiamieji darbai

Kauno miesto savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" direktorius Ričardas Čėsna sakė, kad kapinių plėtros projektas užtruko, nes reikėjo visus planus suderinti su Vyriausybe. Kadangi šalia Petrašiūnų kapinių yra miško fondui priklausanti teritorija, dar prieš keletą metų miesto savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę dėl galimybės kapinių plėtrai panaudoti valstybinį mišką.

Naujų Petrašiūnų kapinių kapaviečių ploto užteks ne mažiau nei 20 metų.

"Tokios žemės panaudojimui reikalingas Vyriausybė pritarimas. Praėjusiais metais leidimą gavome, tad šiuo metu kaip tik ir vyksta kapinių plėtra. Tam, kad būtų galima turėti vientisas kapines, išorinė tvora yra ardoma. Vėliau ta pati tvora bus užtverta palei M.Gimbutienės gatvę, taip bus išlaikomas tas pats tvoros stilius", – komentavo R.Čėsna.

Pašnekovas aiškino, kad ruošiant teritoriją naujiems laidojimams dar reikės iškirsti medžių. Tačiau kol kas negalima pasakyti, kiek želdinių teks atsisakyti, nes dar nėra iki galo suformuota, kaip eis takeliai ir naujos kapavietės.

R.Čėsna patikino, kad naujoji kapinių teritorija tikrai nebus palikta visai be medžių. Bus siekiama išsaugoti kuo daugiau želdinių ir suprojektuoti viską taip, kad vienoje vietoje nebūtų didelių ir nuo medžių tuščių plotų.

"Negalime laidoti žmonių miške visai neiškertant medžių. Jie bus retinami, tačiau tai nereiškia, kad medžiai bus kertami stichiškai. Dabartinėje Petrašiūnų kapinių teritorijoje tai pat buvo retinami želdiniai. Taip bus ir naujojoje kapinių dalyje", – sakė "Kapinių priežiūros" vadovas.

Užteks ilgam

Planuojama išplėsti kapinių teritoriją ir ją paruošti naujiems laidojimams per maždaug tris mėnesius. Atsiras ir dar viena viena įvaža į teritoriją. Jis turėtų atsirasti važiuojant toliau M.Gimbutienės gatve, praplėstos kapinių teritorijos kampe. R.Čėsna tikino, kad dar nėra aišku, ar ties įvaža bus įrengta daugiau vietų automobiliams. Tiek parkavimo, tiek minėtos gatvės platinimo klausimus turi nagrinėti miesto savivaldybė.

Taryba turėtų apsispręsti, ar, išplėtus kapines, bus platinamas ir panteonas, kuriame amžinojo poilsio atgula įžymūs Kauno ir Lietuvos žmonės. Pasak "Kauno kapinių priežiūros" direktoriaus, tokia galimybė tikrai galėtų būti, nes laidoti skirtos vietos tikrai užteks.

Numatyta, kad Petrašiūnų kapinės plėsis šalia M.Gimbutienės gatvės, gilyn į miško plotą. Visas kapinių plotas padidės maždaug 2 ha. "Kapinių priežiūros" vadovas tikino, kad tokio naujų kapaviečių ploto užteks ne mažiau nei 20 metų.

"Vidutiniškai per mėnesį Petrašiūnų kapinėse turime tris naujus laidojimus. Senose kapavietėse laidoti netrukdo, čia naujo ploto skirti nereikia. Kapinės jau seniau buvo didintos 1,1 ha. Tuomet užteko beveik dešimčiai metų. Dabar didinamas plotas beveik dvigubai didesnis, tad tikrai bent 20 metų laidojimams vietos tikrai pakaks. Be to, keičiasi ir tradicijos, tad daugiau numatoma kremavimo paslaugų. Jau dabar apie 50 proc. visų palaikų yra kremuojama, o urnoms reikia mažiau vietos, todėl mažėja ir pačių kapaviečių poreikis", – aiškino R.Čėsna.

Jis tikino, kad Petrašiūnų kapinėse toliau vykdoma kolumbariumų plėtra. Įgyvendinus laidojimo sienelės projektą, kol kas daugiau kolumbariumų statyti neplanuojama, tačiau, anot R.Čėsnos, praplėstoje teritorijoje taip pat galėtų atsirasti toks projektas.

"Kol kas kolumbariumus plečiame tik senojoje teritorijoje, bet siūlau visose kapinėse turėti paskirto ploto būtent kolumbariumams. Esame numatę vietas ir Panemunės, ir senosiose Šančių kapinėse, kur galėtų jie atsirasti. Naujojoje Petrašiūnų kapinių teritorijoje, manau, tikrai galima taip pat palikti laisvo ploto, o jei nebus poreikio, tada leisti ten įrengti kapavietes", – sakė "Kapinių priežiūros" vadovas.