- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
-
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto...
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad rasti partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto palaikus yra „mūsų pareiga“.
„Žinome, kad už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą žuvo apie 20 tūkstančių partizanų, kurie savo garbės reikalu laikė ginkluotą pasipriešinimą. Tačiau šiandien tariame su pagarba ir padidžiavimu: nė vienas jų nėra tik vienas iš tų tūkstančių; kiekvienas iš jų yra ir vienintelis“, – sakė šalies vadovas, šeštadienį dalyvaudamas J. Lukšos-Daumanto žūties metinių minėjime Kauno rajone.
Pasak Prezidento, savo darbais J. Lukša-Daumantas į mus šiandien prabyla kaip nepajudinamų vertybių patriotas, kuris, atėjus apsisprendimo metui, pasirinko kartu su gimtąja Lietuva „per dienų tamsumas“ eiti į Laisvę.
„Mūsų pareiga – susitelkti ir toliau ieškoti tiek J. Lukšos-Daumanto, tiek kitų dar neatrastų ir tinkamai nepagerbtų laisvės kovotojų palaikų. Drąsa ir pagarba Tėvynei negali būti ir nebus užmiršti“, – renginyje sakė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat padėkojo tėvams ir mokytojams, kurie „jaunimui skiepija patriotizmo ir pilietiškumo idėjas“, taip pat Lietuvos kariuomenei, šauliams, mokslininkams, muziejininkams ir daugybei žmonių už tai, kad J. Lukšos-Daumanto atminimas tebėra gyvas, o „jo ginti idealai išlieka jiems vertybiniais orientyrais“.
Minint partizano Juozo Lukšos-Daumanto 70-ąsias mirties metines, Kalvarijos savivaldybėje, Liubavo kaime, šeštadienį atidengtas jam skirtas paminklas. Jis įrengtas netoli tos vietos, kur partizanų vadas, palaikydamas ryšį su Vakarais ir nešdamas žinią apie lietuvių tautos pasipriešinimą okupacinei valdžiai, kartu su bendražygiais kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną.
Renginio metu paminklą pašventino vyskupas Rimantas Norvila, čia taip pat vyksta jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonija, šventinis koncertas, bus vaišinama šauliška koše.
Šiame minėjime taip pat dalyvauja Juozo Lukšos giminaičiai, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys, Šaulių sąjungos vadovybė, Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis, Seimo nariai, kariuomenės padalinių atstovai.
Renginį organizuoja LGGRTC, Lietuvos Šaulių sąjunga, Kalvarijos savivaldybė.
Tuo metu minėjime Kauno rajone esančiame Pabartupio kaime, kariuomenės teigimu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai atliks pagarbos ceremonijas. Karo istorijos „Grenadieriai“ ir „Partizanai“ surengs inscenizaciją ir pagal liudininkų atsiminimus atkurs paskutinį J. Lukšos ir jo bendražygių mūšį.
Taip pat šio renginio metu su vėliavomis leisis kariuomenės parašiutininkai, Garliavos J. Lukšos gimnazijos moksleiviai skaitys Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšos laiškų ištraukas.
Kultūrinėje programoje numatytos Generolo J. Žemačio Lietuvos karo akademijos choro „Kariūnas“, bardo Romo Naidzinavičiaus, dainininkės Agnės Sabulytės, muzikantų Aistės Bružaitės, majoro Egidijaus Ališausko bei kitų atlikėjų pasirodymai.
Renginyje dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
J. Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.
1947 metais gegužę J. Lukša-Daumantas kartu su Jurgiu Krikščiūnu-Vytautu, kaip kuriamos partizanų vadovybės įgaliotiniai perėjo SSRS ir Lenkijos sieną, perdavė užsienio lietuvių organizacijoms partizanų dokumentus, informavo apie sunkią padėtį Lietuvoje ir grįžo atgal.
Antrą kartą J. Lukša į Vakarus prasiveržė 1947-ųjų gruodį kartu su Kazimieru Pypliu-Audroniu.
J. Lukša žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno. Partizano palaikai iki šiol nerasti.
Seimas 2021-uosius yra paskelbęs J. Lukšos-Daumanto metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaunui senamiestyje ketinant statyti savivaldybės biurą, dalis architektų idėją kritikuoja5
Kauno miesto savivaldybei planuojant prie pilies senamiestyje statyti administracinį pastatą, į kurį numatoma perkelti kai kuriuos padalinius ir gyventojų aptarnavimo funkcijas, ekspertai ragina šioje vietoje galvoti apie kitokios paskirties statin...
-
Pildoma Šilainių istorija: laukiami gyventojų prisiminimai ir nuotraukos1
Šeštadienį Šilainių istorijos skambėjo pačioje Kauno rotušėje. Čia vyko paskutinė projekto „Gyvas mikrorajono archyvas“ diskusija „Mikrorajonų istorijos“. ...
-
Metų mokytojo premija – ir Kauno pedagogui3
Premjerė Ingrida Šimonytė ir švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė penktadienį įteikė apdovanojimus aštuoniems Metų mokytojams, taip pat Meilės Lukšienės premiją ir lituanistinio švietimo mokytojo (d...
-
Kaune pradedamos Ašigalio gatvės viaduko statybos virš Vilnius–Klaipėda magistralės6
Kaune pradedamos Ašigalio gatvės viaduko su greitėjimo ir lėtėjimo juostomis statybos virš automagistralės Vilnius–Klaipėda. Kitapus Islandijos plento beveik dviejų hektarų plote jau baigiami statybų teritorijos paruošimo da...
-
Suteikime Kaunui dar didesnį proveržį!24
Tuo metu, kai Vilniuje Laisvės partija pilstė smėlį Lukiškių aikštėje, siaurino gatves, o nacionalinio stadiono epopėja virto nacionaliniu anekdotu, Kaunas neabejotinai tapo sektinu ir geidžiamu pavyzdžiu beveik visoms Lietuvos savivaldy...
-
G. Babravičiūtė: valstybę įprasminti per švietimą
Gabrielė Babravičiūtė nė kiek nesupyksta pavadinta politikos naujoke. Juokiasi ir esanti jauna, ir neturinti tiek daug patirties kaip kiti partijos „Laisvė ir teisingumas“ kolegos, tačiau ji, augusi politikų šeimoje, sako, ši ...
-
Kauno oro uostas velkasi naują rūbą1
Tūkstančiai kvadratinių metrų stiklo ir daugiasluoksnių plokščių netrukus gerokai atnaujins Kauno oro uosto keleivių terminalo vaizdą. ...
-
Prezidentas į Genocido centro tarybą siūlo Kauno IX forto muziejaus direktorių8
Prezidentas Gitanas Nausėdą į formuojamą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tarybą siūlo Kauno IX forto direktoriaus Mariaus Pečiulio kandidatūrą, pranešė Prezidentūra. ...
-
R. Lingienė: Lietuvoje onkologiniams ligoniams dėl gyvybės tenka dalyvauti loterijoje9
„Valstybė privalo skirti deramą dėmesį ir pakankamai lėšų inovatyviems vaistams, nes dažnu atveju šie vaistai yra paskutinis vilties spindulys onkologiniams ligoniams. Medikamentai, kurie gali reikšmingai pailginti onkologini...
-
Labai svarbi žinia! Kaunas kviečia prisidėti prie Kalėdų stebuklo – ieško eglės9
Šiais metais kauniečius ir miesto svečius į kalėdinį miestelį vilios gyva eglė. Kauno miesto savivaldybė ieško, kas galėtų padovanoti gražiai nuaugusią ir mišku kvepiančią žaliaskarę. Gal kažkam kieme spygliuotoji gražuol...