Kiemo vizija

"Žinote, kiek mūsų kieme medžių? – šyptelėjo daugiabučio komendantu prisistatęs Arminas Mačiulis ir tuoj pat atsakė pats: – 61." Komendantą palaikė būrelis namo gyventojų, kurie tvirtino siekiantys ne suniokoti kiemą išpjaunant medžius, o pritaikyti jį šiandienos poreikiams – padidinti automobilių aikštelę, įrengti vaikų žaidimų aikštelę, sukurti žaliąsias zonas, atsodinant miesto infrastruktūrai labiau tinkamus medžius.

"Viena opiausių problemų sovietiniais metais statytų daugiabučių kiemuose – automobilių parkavimas. Mūsų daugiabutyje yra 81 butas, o automobiliams parkuoti reikalingos 92 vietos. Šiuo metu kieme turime 20 vietų automobiliams", – skaičiais rėmėsi komendantas.

Viena opiausių problemų sovietiniais metais statytų daugiabučių kiemuose – automobilių parkavimas.

Gyventojai tikino, kad vakare aikštelė būna sausakimša, neretai automobiliai paliekami taip, kad nėra kaip pravažiuoti, už stiklų paliekami telefonai, kad, esant reikalui, savininkui būtų galima paskambinti ir jis patrauktų mašiną.

Susirinkę žmonės vienas per kitą aiškino, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimyninių namų gyventojai jų kieme palieka automobilius. Parkavimas daugiabučių kiemuose sena ir sunkiai sprendžiama problema. Savivaldybė jau daug metų ragina gyventojus patiems imtis iniciatyvos, parengti daugiabučio žemės sklypo projektą, kuriuo galėtų išsinuomoti žemę iš valstybės ir tvarkytis.

A.Mačiulis sako, kad kaimynų iš S.Žukausko g. 7 namo sutvarkyto kiemo pavyzdys ir juos paskatino imtis iniciatyvos bei tapti savo kiemo šeimininkais. 2018 m. vasarą namo gyventojai susirinkime sutarė dalyvauti Kauno miesto savivaldybės programoje "Svajonių kiemas". Pasirinktas architektas parengė projektą, kuris buvo tobulinamas pagal gyventojų pastebėjimus. Dėl projekto vyko dar ne mažiau kaip keturi susirinkimai.

Planai: A.Mačiulis tikina, kad siekiama neišpjauti visų čia augančių medžių, o kiemą pritaikyti šiandienos poreikiams.

"Projekte numatėme atnaujinti dangą, takelius, apšvietimą, vaikų žaidimų aikštelę. Viską, ko reikia normaliam kiemui. Jau tuomet žinojome, kad teks šalinti dalį medžių, tačiau ir patys juos sodinę gyventojai pritarė projektui ir jo įgyvendinimui", – daugumos gyventojų nuomonei atstovavo komendantas. Kiemas suprojektuotas taip, kad atsirastų ir daugiau vietų automobiliams statyti.

Neslėpė ketinimų

Apie 2019-uosius prasidėjo projekto derinimo su būtinomis institucijomis darbai ir tai gerokai užsitęsė, nes projektas vis buvo atmetamas, dėl, gyventojų požiūriu, smulkmenų, kaip tarkime, nenurodytas atstumas nuo vaikų žaidimų aikštelės iki atliekų konteinerių, prievolės saugoti šulinių dangčius nuo apledėjimo ir panašiai.

Šių metų pradžioje suderintam kiemo projektui buvo duotas statybos leidimas. Jau pasirinktas ir rangovas, iš daugiabučio gyventojų surinktos lėšos. Numatyta, kad namo gyventojai kiemui sutvarkyti skiria 70 tūkst. eurų, o pagal projektą "Svajonių kiemas" dar 50 tūkst. eurų prisidės savivaldybė.

Vis dėlto opioji problema – medžiai. Senieji namo gyventojai tvirtina, kad medžius kieme sodino patys, tik atsikėlę gyventi į naujai pastatytą daugiabutį, apie 1985-uosius. Pirmųjų gyventojų rūpesčiu buvo pasodinti ne tik medžiai. "Mes patys sodinome ir puoselėjome, tačiau patys šiandien matome, kad reikia pokyčių. Medžiai užaugo, butuose per juos tamsu, per stipresnį vėją tie medžiai iki žemės linksta, šakos daužo langų stiklus. Kartą per audrą jau lūžo ir užvirto ant automobilių", – pasakojo viena seniausių namo gyventojų.

Anot namo komendanto, jie du kartus kreipėsi į savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių leidimo kirsti medžius. "Mūsų sklype yra 59 valstybės saugomi medžiai. Mes prašėme leidimo nukirsti aštuonis medžius. Galų gale prašant statybos leidimo pateiktame kiemo sutvarkymo projekte nurodytas medžių šalinimas ir statybos leidimas buvo duotas", – tai, kad niekas nieko nesiekė nuslėpti, aiškina komendantas.

Skaudulys – medžiai

Tačiau Kauno aplinkos apsaugos skyriaus aiškinimu, statybos leidimas nesuteikia teisės kirsti saugotinus želdinius. "Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, kai norima kirsti geros ir patenkinamos būklės saugotinus medžius ir krūmus, privaloma gauti Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos išvadą. Komisija pritarė tik vieno blogos būklės saugotino želdinio kirtimui, kuriam buvo išduotas leidimas", – įstatymo normas priminė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Vedėja įstatymu atremia ir gyventojų planus atsodinti medžius. "Pagal teisės aktus įsipareigojimo atsodinti iškirstus saugotinus želdinius nėra. Derintame projekte taip pat nebuvo numatytas atsodinimas, kuris pradėtas planuoti jau po statybos leidimų gavimo", – pastebėjo R.Savickienė.

Be kita ko, dar prieš kertant želdinius apskaičiuojama pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamoji vertė, kuria sklypo valdytojas arba naudotojas susimoka prieš atlikdamas kirtimus.

Savaime suprantama, kad atkuriamoji vertė negalėjo būti paskaičiuota, nes leidimo kirsti nebuvo. Tačiau ir patarimas, kad gyventojai kiemą projektuoti turėtų išsaugodami medžius, gana sudėtingas, kai tų medžių per pusę šimto.

Po savavališko medžių kirtimo ant plauko pakibo ir šio namo dalyvavimas programoje "Svajonių kiemas" bei galima savivaldybės parama. Savo dalį lėšų kiemo tvarkymo darbams gyventojai jau surinkę. Skaičiuojama, kad kiekvienas butas prisidėtų maždaug 900 eurų.

Miesto tvarkymo skyriaus ir Aplinkos apsaugos skyriaus atstovai apsilankė medžių kirtimu pagarsėjusiame, tačiau vis dar projekte dėl paramos siekiančiame dalyvauti kieme ir priėmė kompromisinį sprendimą.

Gyventojams vis dėlto teks koreguoti projektą ir pasirūpinti visais būtinais dokumentais. Įvykdžius šias sąlygas, savivaldybė neatsisako paremti gyventojų noro kiemą pritaikyti šiandienos poreikiams.

Pasikeitė poreikiai

Tęsdami ekskursiją po daugiabučio kiemą gyventojai rodė kelias viena šalia kitos užaugusias aukštas egles. Kažkada nedideli visada žali medeliai neabejotinai teikė džiaugsmo. Dabar užaugusios kokių 5 m eglės aklinai užstoja šviesą namo butuose.

Gyventojai įsitikinę, kad tai, kas buvo gerai ir patogu sovietmečiu, šiandien yra nepatogu ir neprisideda prie gyventojų gerbūvio. "Visada gamta ir infrastruktūra konfliktavo. Medžius pašalinti norime ne todėl, kad mums tiesiog nepatinka medžiai, o todėl, kad investuojame didelę sumą pinigų ir siekiame visiems daugiabučio gyventojams geriausio sprendimo. Negavę leidimo šalinti medžius, buvome įspeisti į kampą, todėl bendru gyventojų sutarimu ryžomės tiesiog šalinti medžius", – komendantas A.Mačiulis gynė gyventojų pasirinkimą.

Situacija: automobiliams parkuoti reikalingos 92 vietos, o jų tėra 20.

Anot komendanto, Kauno aplinkosaugos inspekcija už gamtai padarytą žalą jau apskaičiavo apie 4 tūkst. eurų baudą. Komendantą atlydėjęs būrelis namo gyventojų neneigė, kad name yra keletas prieštaraujančiųjų pokyčiams, tačiau jie esą prieštarauja dėl visko. Žmonės dėstė, kad labai sunku rasti 100 proc. kiekvieno daugiabučio gyventojo norus atitinkantį sprendimą.

Dažni potvyniai

Pristatydami svajonių kiemo įgyvendinimo projektą, gyventojai bedė į plačius takus prie namo. Kam jie tokie platūs reikalingi, esą minios čia nevaikšto? Anksčiau tokie takai buvo pritaikyti šiukšliavežėms privažiuoti prie daugiabučių šachtų. Šiandien šiais takais jokia sunkiasvorė technika nevažinėja. Juos numatyta siaurinti, dalį ploto skiriant žaliajai vejai.

Lietaus nuotekos šiam kiemui taip pat didelė problema. Gyventojai skunžiasi, kad po didesnio lietaus kiemas virsta drumzlinu baseinu. Šios problemos neneigia ir savivaldybė. "Situacija žinoma, kai po didesnės liūties užsikemša lietaus surinkimo grotelės. Užsikimšimo priežastis dažnu atveju – lapai", – pritarė Aplinkos skyriaus vedėja R.Savickienė.

A.Mačiulis pasakoja, kad ankstesnis bendrijos pirmininkas ne kartą kvietė avarinę tarnybą, nes kiemas skendo. Buvo atliktas lietaus nuotekų vamzdžių būklės vertinimas, o atsakymas buvo ne medžių naudai, nes vaizdo kamera į lietaus nuotekų vamzdyną įleidę specialistai pastebėjo, kad seni vamzdynai sutrūniję, juos suniokojo medžių šaknys, tad potvyniai, panašu, bus nuolatinis šio kiemo palydovas.

"Apsiauname botus ir patys pagaliais badome, kol nuotekų vamzdis atsikemša. Ar tikrai taip turėtų būti?" – skundėsi namo gyventojai.

Daugiabučio gyventojų planuose – sutvarkyti ir nuotekų vamzdyną bei groteles. Nors kiemo projekte šis darbas nepažymėtas, tačiau gyventojai pasiryžę investuoti ir į šiuos darbus, kad nereikėtų braidyti užlietame kieme.